Ginklus įsigyjantis paprasti žmonės neturi kur mokytis šaudyti.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu asmeninį ginklą Klaipėdoje turi 900 gyventojų. Dar tiek pat ginklų turi uostamiestyje gyvenantys medžiotojai.
Visoje Klaipėdos apskrityje leidimą laikyti asmeninį ginklą turi 5,8 tūkst. asmenų, Vilniaus apskrityje - 15,2 tūkst., Kauno apskrityje - 12,5 tūkst.
Ginkluotų klaipėdiečių moterų skaičius siekia apie tris procentus visų uostamiestyje oficialiai ginklus turinčių asmenų.

Griežtesnė kontrolė

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Leidimų sistemos poskyrio inspektorius Remigijus Matijošaitis, kalbėdamas apie nuo 2003 m. liepos 1 dienos įsigalėjusį naująjį Ginklų įsigijimo ir laikymo įstatymą, pastebėjo, jog iki šiol pistoletą buvo leidžiama įsigyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams, o dabar tai gali padaryti ir nuolat čia gyvenantys užsieniečiai.

Leistinų ginklų kiekis neribojamas, bet laikant jų nuo dešimties iki dvylikos vienetų, namuose tam reikia sudaryti atitinkamas sąlygas: įrengti signalizaciją, specialias duris ir pan.
Numatytos ne tik ginklą įsigijusio žmogaus teisės, bet ir pareigos bei atsakomybė - dėl ginklo perregistravimo vengimo, ginklų nešiojimo, laikymo, leidimo pratęsimo.
Ginklų kontrolės įstatymas mus artina prie Europos Sąjungos reikalavimų. Tiesa, kai Lietuva taps visateise jos nare, šį įstatymą dar reikės papildyti bei pataisyti, bet, reikia manyti, lietuviams tikrai nebus leista su ginklais važinėti po visą Europą.

Vadinamajai A kategorijai priskiriami karinio tipo ginklai - liepsnosvaidžiai, padegamieji ginklai lazeriniais spinduliais, visi automatiniai ginklai, šaudantys serijomis, su duslintuvais ir naktinio matymo taikikliais, granatsvaidžiai, granatos ir t.t. - leidžiami tik valstybinėms institucijoms, taip pat automatinius ginklus naudoti suteikta teisė Lietuvos bankams.

Privačios saugos tarnybos arba privatūs asmenys tokių ginklų įsigyti negali. Civilinei apyvartai taikomi B, C ir D kategorijų ginklai.

Taigi LR piliečiai ir nuolat čia gyvenantys užsieniečiai gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams: medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti, mokymui, moksliniams tyrimams.

Civilinėje apyvartoje, be A kategorijos ginklų, taip pat draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai, dujiniai ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, begarsiai šoviniai, šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu, lazeriniai taikikliai, išskyrus naudojamus sportui, nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai (kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt.).

Reikia nepriekaištingos reputacijos

Įsigyti ir turėti ginklo negali asmuo, jaunesnis nei įstatymo nustatyto amžiaus, nesantis nepriekaištingos reputacijos, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklais, arba įrašytas sveikatos priežiūros įskaiton dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichikos ligos ar sutrikimo. Ir, žinoma, neišlaikęs atitinkamo egzamino, neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą.

Nepriekaištingos reputacijos laikomas tas asmuo, kuris nėra buvęs nuteistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir jei nuo jo teistumo išnykimo nėra praėję 10 metų.

Taip pat nepriekaištingos reputacijos nebus tas asmuo, kuris buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Ginklai - ne konfliktams spręsti

Ar iš tiesų žmogus, nusprendęs įsigyti ginklą savigynai, žino, ko ieško, ar pageidauja jo tik todėl, kad, tarkime, pistoletą turi jo draugas, kolega ar kaimynas? Ar iškilus grėsmei savo ar artimo gyvybei, jis mokės pasinaudoti "geležiniu kūnsargiu", ar išvis išdrįs šauti į gyvą žmogų? O jeigu taip, ar nesukels pavojaus aplinkiniams, ar nebus peržengta būtinosios ginties riba?

Pasak kalbintų policijos pareigūnų - Remigijaus Matijošaičio ir to paties Leidimų sistemos poskyrio vyresniojo inspektoriaus komisaro Žiginto Narmonto, - pasitaiko piliečių pareiškimų policijai dėl grasinimų nušauti. Dažniausiai tai atsitinka šeimyninių konfliktų metu. Protingi vyrai, bręstant skyryboms ar santuokos krizei, surenka visą turimą ginkluotę ir atiduoda saugojimui, kad žmona nerastų preteksto "įkąsti".

Itin retai pasitaiko, kai žmonės susižeidžia asmeniniu ginklu. Niekas neabejoja, kad neseniai Klaipėdos rajone medžiokliniu šautuvu mirtinai susižalojęs žmogus įsigijo ginklą ne tam, kad nusižudytų. Tragediją lėmė kiti veiksniai ir aplinkybės. Tačiau buvo atvejis, kai tire imdamas ginklą, netyčia nusišovė įgudęs juo naudotis, patyręs policijos darbuotojas.

Nėra kur treniruotis

Nėra nustatyto amžiaus cenzo ginklui įsigyti. Senukui, gyvenančiam vienkiemyje, tinkamiausias būtų medžioklinis šautuvas, juo patogiau nusitaikyti. Bet svarbu, kad tas jo šautuvas nedingtų.
Nelygu kokia situacija, reikia atsižvelgti į rizikos faktorių, kad ginklo panaudojimas neatsisuktų prieš jo savininką. Daug priklauso ir nuo ginklo pobūdžio: ar jo reikia komandiruotėje, vežant grynuosius pinigus, ar medžioklei, ar potencialiam plėšikui pagąsdinti.

Užpuolimas ir praktinis ginklo panaudojimas - skirtingi dalykai. Ginklas turi pranašumų uždaroje teritorijoje, esant laikui, kol įsibrovėlis pateks į vidų ir pan.

Bet netikėto užpuolimo atveju, ištiktam streso drebančia ranka išsitraukti ginklą ir tinkamai įvertinti situaciją - visa tai reikalauja įgūdžių, praktikos ir, pagaliau, sėkmės.

Pasak pareigūnų, žmonės prisiriša prie šaunamojo ginklo. Todėl jo savininkui ypač reikia vengti vartoti svaigalus, palikti ginklą be priežiūros. Nešiotis ginklą privalu taip, kad jo nesimatytų.

Juokaujame: iš kur tuomet revolverį išsitrauktų mergina, seginti mini sijonėlį? O jeigu rimtai - kokia nauda iš savigynai įgyto ginklo, jei neturėsi praktikos juo naudotis, įgūdžių?

Profesionalai šauliai, pusę metų nesitreniravę šaudykloje, vėl turi mokytis iš pradžių.

"Mūsų mieste nėra nė vienos šaudyklos arba tiro. Kur žmogui praktikuotis ne tik šaudyti, bet ir išsitraukt tą ginklą? Birutės gatvėje iki šiol stūkso apgriuvusi buvusi šaudykla, - sako komisaras. - Būtų galima įtraukt į veiklą jaunimą, įkurti mieste sportinio šaudymo iš mažo kalibro pistoletų ar orinių šautuvų klubus. Kiek sportininkų buvo užauginta Lietuvoje sovietmečiu, kai tokie klubai veikė".

Moterys apsieina be ginklų

Klaipėdos moterys nesiginkluoja. Mieste vargu ar susidarys trys procentai laikančiųjų ginklą savigynai.

Kol kas uostamiestyje vienintelis vyras kreipėsi su prašymu, kad ir jo žmona galėtų naudotis tuo pačiu ginklu. Naujasis įstatymas tai leidžia, tik kitas šeimos narys taip pat turi išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą.

Policijos darbuotojai pasakojo, jog prieš keletą metų, kai kuriems asmenims panorus atsisakyti ginklų, užuot juos sunaikinus, pasiūlyta išdalyti juos vienkiemiuose gyvenantiems senukams, kurie to pageidautų. Bet tokių neatsirado. Sunku močiutei palikti gyvulius ir lankyti kursus, pereiti komisijas.

Tiesa, neseniai motina su dukra iš Skuodo rajono net gyveno viešbutyje, laikė egzaminus, nusipirko pistoletą ir net prašėsi į pareigūnų tirą pasimokyti.

Ginklas - laisvo žmogaus atributas?

Kalbantis su jaunuoliais, turinčiais ar ketinančiais pirkti asmeninį ginklą, jie pusiau rimtai, pusiau juokais pateikė įdomių argumentų: "Kuo esi bejėgiškesnis, tuo esi labiau apsaugotas nuo nusikaltėlių. Užpuolikas bus nukenksmintas ašarinių dujų balionėliu ar buitiniu aerozoliu, bet jeigu šausi į jį bent mažo kalibro ginklu, jis supyks ir užmuš tave"; "Išžaginta ir pasmaugta mergina morališkai pranašesnė už moterį su rūkstančiu vamzdžiu ir negyvu prievartautoju po kojomis"; "Paprasti žmonės, įdavus jiems ginklą, pavirsta kruvinais skerdikais, o jį atėmus, vėl tampa normalūs".

Kalbintieji vaikinai teigė, jog ginklas jiems - nei valdžios galios ar vyriškumo simbolis, nei "gražus daiktas", nei garbės reikalas. Tai - šių dienų realija, ir jie ne tiek nori jaustis saugūs patys, kiek, reikalui esant, apginti nuo užpuolikų silpnąjį - merginą ar vaiką. Turėdamas ginklą, jauti daugiau atsakomybės.

"Saugus tas, kuris vengia pavojų"

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiojo gydytojo, psichiatro Aleksandro Slatvickio nuomone, psichologiškai saugumo jausmo žmogui iš tiesų suteikia žinojimas, kad jis turi ginklą ir gali pasipriešinti užpuolikui. Tačiau kitas klausimas - ar jausdamasis saugus psichologiškai, būsi saugus realiai? Galiausiai, ar išties žmogus, jau laikantis rankoje ginklą, visgi ryšis 8iššauti?
Pasak gydytojo, kai lankėsi Izraelyje, sužinojo, jog ten beveik kiekvienas suaugęs žmogus turi asmeninį ginklą, bet žmogžudysčių ten įvykdoma nedaug. Pats ginklo dar neturi, juokauja: "Pats sau pažymos nepasirašysiu. Be to, manau, kad saugus yra tas žmogus, kuris vengia pavojingų situacijų".

Daugiau: Tiras Kaune