Genų inžinerijos bandomosios pelės - vaikai

Maistas ir sveikata

Tik iš trečiųjų šalių į Lietuvą importuoti maisto produktai tiriami, ar nėra genetiškai modifikuoti. Iš Europos Sąjungos (ES) atkeliaujančia produkcija pasitikime aklai. O Rusijoje kilo skandalas: patikrinus europietišką vaikų maistą, jame buvo aptikta iki 100 procentų genetiškai modifikuotų organizmų.

Genomodifikuotus organizmus kompanijų "Nestle", "Kolinska", "Semper", "Friesland Nutrition", "Gerber Valio", "Nutricia" vaikų maiste šių metų birželį aptiko Rusijos laboratorija "Biokom".

Jos duomenimis, aštuoniuose iš keturiolikos tiriamų vaikų maistelio pavyzdžių transgeniniai komponentai sudarė nuo 50 iki 100 procentų maisto sudėties. Tai nebuvo nurodyta vaikų maisto etiketėse, nors to reikalauja įstatymas. Vaikų maistas tyrimams buvo įsigytas centriniame Maskvos prekybos centre "Vaikų pasaulis".

Kanados "Greenpeace" organizacijos interneto tinklapyje esančiame "Pirkėjo gide" taip pat įspėjama, jog firmų "Nestle" ir "Similac" maistelyje vaikams yra genetiškai modifikuotų organizmų, o rekomenduojamas švarus firmos "Milupa" maistelis.

GMO buvimą neigia

Visų minėtų firmų vaikų maistas importuojamas ir į Lietuvą.

UAB "Nestle Baltcs" atstovė Jolanta Karpuškienė į "Vakarų ekspreso" užklausimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo "Nestle" vaikų maiste atsakė dviem sakiniais: "UAB "Nestle Baltics" parduodamuose produktuose nėra GMO kilmės sudėtinių dalių. Mūsų produktai gaminami laikantis labai griežtų kokybės standartų ir atitinka Maisto įstatymų reikalavimus, taikomus Baltijos valstybėms bei Europos sąjungai, įskaitant Europos GMO įstatymą".

"Kolinska" košes vaikams "Bebi" importuojančios UAB "Sabinos sandėliai" samdoma medicinos atstovė Dalė Jankauskienė įsitikinusi, jog genomodifikuotų organizmų šiose košytėse nėra. "Vaikų maisto gamintojai labai griežtai tikrinami. Jų produkcija testuojama įvairiausiais testais, kol suteikiamas sertfikatas teikti ją vartotojui. Lietuvoje maisto produktų kokybę dar sykį tikrina Respublikinis maisto centras", - dėstė gydytoja pediatrė.

Pašnekovė patvirtino, jog importuotojai pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus neprivalo iš gamintojų reikalauti dokumentų, įrodančių, kad jų produkcijoje tikrai nėra GMO.

D. Jankauskienė paneigė teiginį, jog "Bebi" košytės pigesnės už kitų firmų košeles, dėl to kad jose gali būti GMO. "Vaikų maisto kainos priklauso nuo importuotojų. Kitų firmų vaikų maistas brangus todėl, kad importuotojai užsideda 200 procentų antkainį. Jei UAB "Sabinos sandėliai" būtų taip dariusi, ji nebūtų įsiliejusi į rinką", - sakė medikė.

Pasitiki Europos kontrole

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Vida Jarošienė taip pat tikino, jog nerimauti dėl vaikų maistelio kokybės nėra pagrindo.

"Lietuva vaikų maistelį importuoja tik iš Europos Sąjungos šalių, o jose vaikų maisto kokybė labai griežtai kontroliuojama. Man neteko girdėti, jog vaikų maistui būtų naudojami produktai su genomodifikuotais organizmais. Mes pasitikime Europos patikra. Jei įvežamos produkcijos dokumentai tvarkingi, galiojimo terminai nesibaigę, vartotojų nusiskundimų nėra - papildomai produkcijos netiriame".

Iš "Vakarų ekspreso" sužinojusi apie Rusijoje kilusį skandalą dėl importuojamo vaikų maisto genetinio saugumo, tarnautoja pridūrė, jog genomodifikuotų organizmų DNR nustatymo tyrimai kainuoja labai brangiai: "Jei būtų lėšų, galėtume patyrinėti".

Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje įkurtas GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) tyrimų skyrius turi aparatūrą ir akredituotą metodologiją nustatyti GMO sojos ir kukurūzų produktuose. Tačiau tokie tyrimai atliekami tik iš trečiųjų šalių įvežamiems maisto produktams.

V. Jarošienės teigimu, šiemet laboratorijoje ištirta 50 mėginių. GMO aptikta vienuolikoje. Nustatyti du pažeidimai, kai importuotojai nepaženklino produktų, jog juose esama genetiškai modifikuotų organizmų.

"Abiem atvejais importuotojai nenorėjo ženklinti ir platinti tų produktų. Kauno firma, importavusi iš genetiškai modifikuotos sojos pagamintus sojos lakštinius, juos utilizavo. Įmonė "Kraft Jacobs Lietuva", iš Ukrainos įsivežusi kukurūzų traškučių "Cerezos" su sūriu ir mėsa, pagamintų iš genetiškai modifikuotų kukurūzų, po tyrimų šios produkcijos partiją sulaikė ir ruošiasi ją grąžinti į Ukrainą", - sakė V. Jarošienė.

Valgome aliejų su GMO

Pagal ES reikalavimus Lietuvoje leidžiama naudoti tik šioje Sąjungoje patvirtintas genetiškai modifikuotų augalų rūšis: vienos rūšies sojas, septynių rūšių kukurūzus ir šešių rūšių rapsus.

Nuo 2002 m. galiojantis Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas numato, kad eksperimentuoti su GMO, juos gaminti, išleisti į aplinką, sodinti, sėti, įvežti į Lietuvą ar išvežti iš jos galima tik gavus Aplinkos ministerijos leidimą. Leidimų išdavimo ir kontrolės procese taip pat dalyvauja Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Jei sojų produkto sudėtyje yra daugiau nei 0,9 procento GMO, ženklinimo etiketėje privaloma nurodyti, kad "produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų" arba "šiame produkte yra genetiškai modifikuotų sojų".

Šiuo metu genetiškai modifikuotus sojų produktus į Lietuvą eksportuoja dvi įmonės UAB "Tikras kelias" ir UAB "Letpaka".

Visai neseniai, spalio ir lapkričio mėnesiais, apskričių, miestų, rajonų, valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų maisto produktų inspektoriai patikrino 253 parduotuves. Tikrinta, ar produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimas atitinka nustatytus reikalvimus. Tikrinimo metu nustatyta, kad 50 parduotuvių prekiauja genetiškai modifikuotais sojų produktais: 12 pavadinimų augaliniais aliejais ("Brolio", "Lankų", "Sodžiaus", "Kolumbo", "Tėviškės", "Augalinis aliejus", "Dolores", "Maxima", "Optima", "Perla", "Karolina", "Žemaičio") ir 2 pavadinimų margarinu ("Optima", "Aukselis").

Etikečių neskaito

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" rugsėjo mėnesį atliko tyrimą, išaiškinusį Lietuvos gyventojų požiūrį į genetiškai modifikuotus produktus ir jų vartojimą. 18 miestų ir 58 kaimuose apklausti 1007 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.

Du trečdaliai apklaustųjų niekada, retai arba kartais paskaito perkamų produktų sudėtį. Pagal ją perka produktus 48 proc. respondentų, 51 proc. vadovaujasi kitais kriterijais. Nuorodas apie GMO etiketėje pastebėjo vos 15 proc. respondentų, 84 proc. ženklinimo nematė.

44 proc. apklaustųjų nežinojo, kas yra genetiškai modifikuoti produktai, 55 proc. - žinojo. Dauguma apklaustųjų informacijos apie genetiškai modifikuotus organizmus gauna ir tikisi gauti iš žiniasklaidos.

Didėja mastai

Genetiškai modifikuojant galima vienam organizmui būdingus genus perkelti į kitą organizmą ir suteikti jam kai kurias norimas, bet svetimas savybes. Pavyzdžiui, sojai perkeliamas riešutų genas, ji turi daugiau baltymų, bet yra pavojinga tiems, kurie alergiški riešutams.

Šiuo metu jau 36 proc. pasaulyje auginamos sojos, 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapso, 7 proc. kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, braškės, salotos ir kt. Maisto specialistų teigimu, net iki 80 proc. gaminamų maisto produktų gali turėti GMO.

Soja ir sojos produktai įeina maždaug į 25 000 maisto produktų: kepinius, šokoladą, ledus, kakavos gėrimus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą, vitaminų preparatus ir t.t. Gaminant didelę dalį šių produktų naudojama genetiškai modifikuota soja.

Sukelia alergiją, virusus

Genetiškai modifikuoti organizmai pavojingi žmonių sveikatai. Pirmiausia jie gali sukelti alergines ligas. Ši liga tampa vis grėsmingesnė.

Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs tik tam tikriems žinomiems virusams, bet jie gali sudaryti sąlygas naujoms virusinėms ligoms. Eksperimentai su ankštiniais augalais parodė, kad juose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus.

Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms specialiu preparatu "Roundap" apdorotų ankštinių augalų ekstrakto, atsirado pelių lyties organų pakitimų. Galima daryti prielaidą, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinamoji gensoja, apdorota "Roundap", turės tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims, ir vyrams, ir ypač vaikams.

Blokuoja verslininkai

Informacijos apie neigiamą genetiškai modifikuotų produktų poveikį skleidimui priešinasi stambūs pasaulio maisto pramonės magnatai - tą įrodė ir Didžiosios Britanijos Aberdino mieste esančio "Rowet" instituto mokslininko Arpado Puštos likimas.

Jis nustatė, kad genetiškai modifikuotomis bulvėmis šertoms žiurkėms sumažėjo plaučių, širdies ir smegenų masė, susilpnėjo jų imuninė sistema. A. Puštai bandymų rezultatai buvo paskelbti 1998 m. rugpjūtį per televiziją. Pabrėžta, kad bandymai su GMO turi vykti tik laboratorijose.

A. Puštai buvo atleistas iš darbo praėjus 2 dienoms po jo interviu televizijai, jam buvo uždrausta skelbti savo genetinių tyrimų rezultatus, nutraukta jo vadovaujamų tyrimų programa. Grupė mokslininkų iš 13 šalių pakartojo A. Puštai eksperimentus, priėjo prie panašių išvadų ir pareikalavo, kad mokslininkas būtų reabilituotas.

Vėliau paaiškėjo, kad "Rowet" institutas yra finansuojamas galingos Amerikos firmos "Monsanto", kuri pirmauja maisto su GMO gamyboje.

Jurga PETRONYTĖ