Geležinė kantrybė tepadės bendraujant su „Sodra“ internetu

Geležinė kantrybė tepadės bendraujant su „Sodra“ internetu

Milijonai skiriami elektroninėms paslaugoms diegti, kaip deklaruojama, vardan žmonių patogumo. Bet naujovės atneša tik dar daugiau rūpesčių. Sudėtingos technologijos ir sugenda, ir sunkiai perkandamos paprastiems piliečiams. Todėl nori nenori tenka grįžti prie senos tvarkos. Nesvarbu, kad į e. paslaugas investuoti milijonai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) neseniai įdiegė e. sistemą (EGAS), tad gyventojai prašymus „Sodrai“ gali teikti internetu. Tai esą ir greičiau, ir patogiau nei pildant popierinį prašymą. Tačiau kad naujoji sistema - paini ir sudėtinga, maža to, dažnai stringa, pripažįsta ir patys „Sodros“ darbuotojai.

Laikas - veltui

Kaune gyvenanti Viktorija po ligos grįžo į darbą ir ėmėsi internetu pildyti prašymą „Sodrai“ skirti ligos pašalpą. Užpildė, išsiuntė. Kitądien paaiškėjo, kad kartu su pasibaigusio galiojimo banko kortele buvo pakeista ir moters banko sąskaita. Kad „Sodra“ pinigų nepervestų į senąją sąskaitą, Viktorija telefonu informavo „Sodros“ teritorinį skyrių, bet sužinojo, kad to nepakanka - reikia raštiško prašymo duomenų bazėje pakeisti sąskaitą. Jį taip pat galima teikti internetu.

„Prie „Sodros“ sistemos pavyko prisijungti tik iš kažkelinto karto, - prisiminė moteris. - Iššoka lentelė su užrašu „atsiprašome...“, ir viską tenka kartoti iš naujo. Šiaip ne taip užpildžiau, išsiunčiau.“

Ne „Sodros“ reikalas?

„Kitą dieną sulaukiau skambučio ir sužinojau, kad mano prašymas „Sodrą“ pasiekė ne visai užpildytas. Kaip tai? - nesuprato moteris. - Juk jei ne visi duomenys jame pateikti, iškart rodo klaidą. Nurodo, ko trūksta! Patikinau, kad sudėliojau visas varneles, bet „Sodros“ atstovė laikėsi savo - suklydau aš - ne e. sistema.“

Galiausiai Viktorijai buvo pasiūlyta kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių ir prašymą pateikti ten. „Kam gaišti laiką, jei veikia EGAS?“ - nusistebėjo Viktorija. Tada išgirdo patarimą kreiptis į „Pagalbą“ ir aiškintis problemą. Kai Viktorija pasiūlė tą padaryti pačiai „Sodros“ darbuotojai, išgirdo, kad ši tam neturinti laiko, nes... dirba. „Ar ne pačios „Sodros“ reikalas aiškintis sistemos gedimus?“ - kraipė galvą kaunietė.

Po trijų dienų aiškinimųsi (kurių metu, beje, net pačios „Sodros“ darbuotojos pripažino, kad e. sistema - sudėtinga, be to, būna jos veiklos sutrikimų) Viktorijai vis dėlto pavyko prašymą dėl banko sąskaitos keitimo pateikti elektroniniu būdu. 

Sutrikimai neišvengiami

„Sodros“ direktorius šiuo metu atostogauja, o jį vaduojantys valdininkai nuo žiniasklaidos slepiasi už patarėjų nugaros. Vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad nesusipratimų, naudojantis „Sodros“ elektronine sistema, gali pasitaikyti.

„Sistema gali sutrikti, bet iš principo ji veikia gerai, žmonės vis dažniau naudojasi, - sakė ji. - Gali pasitaikyti, kai sistema sugenda, bet tai - atsitiktiniai atvejai.“ J.Skinulytė-Niakšu akcentavo, kad „Sodros“ darbuotojų pareiga gyventojams padėti susigaudyti, kaip naudotis naujomis technologijomis, užuot patarus patiems kreiptis į Pagalbos skyrių. „Dėl aptarnavimo daugiausia skundų sulaukiame iš Kauno,“ - pastebėjo ji ir pažadėjo, kad į tai bus atkreiptas dėmesys.

Pinigų plovykla

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo Egidijaus Klumbio teigimu, nesklandumų pasitaiko ne tik EGAS, bet ir kitų e. sistemų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, medicinos sričių ir kt. veikloje.

„E. sistemų įdiegimas kainuoja milijonus, pinigai tam skiriami iš ES fondų, todėl įspūdis toks, kad tik ir žiūrima, kaip tuos ES milijonus išplauti,“ - teigė jis.

Stringančios e. sistemos, anot E.Klumbio, kelia įtarimų, kad projektą įgyvendino įmonė, kuriai trūksta patirties šioje srityje, todėl darbai atlikti nekokybiškai. Gal įdiegta pigesnė ir prastesnė, nei buvo numatyta, programinė įranga, gal aptarnaujančiam personalui trūksta kvalifikacijos ir t. t.

6 - Tiek milijonų litų kainavo „Sodrai“ elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema

Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:

Kad elektroninės paslaugos įkandamos toli gražu ne kiekvienam internetu besinaudojančiam gyventojui, visiems seniai žinoma. Turėtų būti paprasta ir aišku, kaip jomis naudotis. Nesvarbu, ar esi specia-listas, ar eilinis darbuotojas. Kaip sakė Einšteinas, genialumas glūdi paprastume.

Vieną kartą esu deklaravęs pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai - prisipažinsiu, prireikė konsultanto. Be abejo, įdiegtos programos valstybei atsieina brangiai, ir jei jos ne padeda žmonėms, o trukdo, jas labai sudėtinga perprasti, striginėja, neveikia ar panašiai, - netvarka. Prieš kurį laiką teko kalbėtis su medikais, kurių įstaigoje įdiegta elektroninė pacientų aptarnavimo programa. Tai buvo padaryta dėl patogumo, kad sumažėtų popierizmo. O pasirodo, medikams darbo dar padaugėjo. Kadaise buvęs vienos didelės Lietuvos įmonės vadovas yra pasakęs, kad diegiamos naujos pažangios technologijos turi būti tokios, kad jos pastebėtų „nugrybavimą“ į šalį, žmogų, kuris jomis naudojasi, nukreiptų teisinga linkme. Kitaip sakant, programos turi būti adaptuotos plačiam naudojimuisi, o ne parengtos tik atitinkamų sričių specialistams. Regis, Lietuvoje šiuo klausimu dar yra labai daug netvarkos, darbai iki galo neatlikti.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder