Gelbėtojams sezonas dar nesibaigė

Sulaukusi Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus rašto, kuriame prašoma išsiaiškinti, ar biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba dirba efektyviai, uostamiesčio savivaldybė esminių pastabų gelbėtojams nepateikė.

Maža to, užuot priekaištavusi, vicemerė Judita Simonavičiūtė
vakar vykusiame Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitete netgi negailėjo pagyrų uostamiesčio gelbėtojams.

Anot jos, esą reikėtų net sumažinti prižiūrimų paplūdimių teritorijas, nes tarnyba nepajėgi kontroliuoti 8 km pajūrio juostos, o poilsiautojai turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir tuomet nelaimių skaičius esą būtų žymiai mažesnis.

"Vakarų eksprese" jau rašėme apie abejones, kilusias dėl tarnybos darbo kokybės. Trūkumų įžvelgė ir E. Jurkevičius: anot jo, nesirūpinama darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, nuostatuose įtvirtinta, kad biudžetinė įstaiga gali užsiimti bet kuo - laivų nuoma, sportine ir pramogine žvejyba, pirčių, saunų, soliariumų veikla, net kita, niekur nepriskirta aptarnavimo veikla. Todėl, anot Seimo nario, nekeista, kad tokioje veiklos gausybėje nebėra kada pasirūpinti žmonių saugumu.

Finansų ir ekonomikos komitete buvo išklausytas tarnybos vadovas Virginijus Urbonas, kuris piktinosi, jog dėl vieno žmogaus skundo apie tarnybos veiklą ir planus jis verčiamas aiškintis jau septintai institucijai.

"Man skaudu už savo žmones. Šiemet buvo išgelbėta 60 skendusiųjų. Gelbėtojų atlyginimai graudžiai maži, net neskiriama pinigų jų gyvybėms apdrausti, bet to tarsi nematoma", - piktinosi V. Urbonas.

Kas keisis šioje tarnyboje, turėtų paaiškėti kitą savaitę, kai jos veiklą svarstys Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamentas, kuris kartu su tarnybos vadovu turėtų sudaryti priemonių planą ir įgyvendinti jį iki kito gelbėtojų sezono.

E. Jurkevičius taip pat ėmėsi žygių ir kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad gelbėtojų profesija būtų įtraukta į pavojingų darbų sąrašą. Anot jo, tuomet kelti darbuotojų kvalifikaciją būtų privaloma.

"Per praėjusią vasarą uostamiesčio pajūryje iš viso nuskendo apie 20 žmonių. Važinėju autostrada į Vilnių ir dažnai stebiu stendus, kuriuose rašoma, kiek žmonių žūva šiame kelyje. Tai per metus žuvusiųjų eismo nelaimėse yra mažiau nei skenduolių per 3 vasaros mėnesius. V. Urbonas džiaugiasi, jog dirba pelningai, o aš manau, kad gelbėtojai ne pelnu turėtų pirmiausia rūpintis, bet žmonių gyvybėmis. Savivaldybė tikrai turėtų atidžiau pažiūrėti, kas gelbėtojų įstatuose rašoma, ir nuspręsti, ar tiek funkcijų šiai tarnybai - ne per daug", - kalbėjo E. Jurkevičius.

Klaipėdos miesto ūkio departamentas turi per mėnesį laiko išnagrinėti Seimo nario raštą ir duoti atsakymą, kokių priemonių bus imtasi tarnybos darbo efektyvumui gerinti.

Vaida JUTKONĖ