Gedimino kalnas griūna akyse

Apie Gedimino kalno – vieno iš Lietuvos simbolių – padėtį diskutuojama jau mažų mažiausia metus. Komentuoja įvairūs specialistai, valdininkai žada imtis priemonių, kuria komisija, tuo metu įgriuvos kalno šlaite vis didėja bei baugina vilniečius ir miesto svečius.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus Jono Satkūno teigimu, šiuo metu kalno papėdėje vyksta apžiūros ir tvirtinimo darbai, pirmadienį kalną dengiantis tentas buvo nukeltas, kritinėse vietose triūsė darbininkai. LGT vertina inžinerinius geologinius tyrimus.

LŽ fotomontažas

Nors imtasi visų įmanomų priemonių sustabdyti tolimesnėms griūtims, šį pavasarį tikimybė sulaukti naujų nuošliaužų išlieka didžiausia. LGT direktorius patvirtino, kad šlaitų įtrūkimų jau dabar pastebėta daugiau.

J. Satkūnas komentuodamas situaciją LŽ teigė, jog nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad su kalno griūtimi galėtų būti susijusios Valdovų rūmų statybos ar šiuo metu laikinai neveikiantis funikulierius.

Vasario viduryje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, jog situaciją dėl pasikartojančių nuošliaužų pavyko stabilizuoti, tačiau užsiminė, jog artėjant pavasariui jų gali daugėti. Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai.

„Visos pagrindinės grėsmės yra pašalintos. Atšilus orui, taip, bus dar šiek tiek nuošliaužų, bet situacija yra valdoma, stebima, kontroliuojama. Vyksta darbai, projektas parengtas ir bus vykdomas pagal kiekvieną suplanuotą žingsnį“, – prieš savaitę sakė ministrė.

Dėl kalno darbų yra sudaryta atsakinga grupė, kurią sudarė Kultūros ir Aplinkos ministerijos. Anksčiau svarstyta, kad Gedimino kalno tvarkymas galėtų būti perduotas Aplinkos ministerijai. Tačiau kultūros ministrė aiškino, jog dėl šio žingsnio kol kas neapsispręsta.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama skirti dar per 800 tūkst. eurų. Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Inžinierius – ramina

Inžinierius-geologas Kazimieras Monstvilas, dar 1969–1973 metais vadovavęs Gedimino kalno geologiniams ir hidrogeologiniams tyrinėjimams, tvirtina, kad kalnas kartu su Gedimino bokštu tikrai nenuslinks.“Svarbiausia dabar nuimti nuo kalno dirbtinę veją su tinkliuku ir užauginti natūralią žolinę dangą. Pernai metais nuošliaužų storis siekė 0,80–1 metrą. Pagrindinių sluoksnių nesiekė. Praėjus daug metų nuo mūsų tyrimų galėjo pasikeisti tik tie gruntai, kurie yra ant to kietojo pagrindinio sluoksnio, bet tikrai ne pagrindiniai sluoksniai.“