Gediminas Vagnorius kviečia partijas vienytis antikriziniams veiksmams

Krikščionių partijos lyderis, ekspremjeras Gediminas Vagnorius kviečia Seimo narius, tiek priklausančius valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai, priversti Vyriausybę atsisakyti neveikimo politikos arba pakeisti pačius susikompromitavusius Vyriausybės vadovus.

"Jausdami pilietinę pareigą paveikti Vyriausybės lyderius keisti nepasiteisinusią pasyvią ekonominę politiką turime bendradarbiauti nacionalinės antikrizinės politikos klausimais. Nepaisydami priklausomybių skirtingoms partijoms ir Seimo frakcijoms, politinėmis priemonėmis privalome siekti svarbiausių ekonominių, finansinių ir socialinių permainų", - sako jis.

Ekspremjero teigimu, reikėtų gaivinti, o ne marinti vidaus rinką, laipsniškai didinti minimalią mėnesinę algą ir atkurti sumažintas pensijas. G. Vagnorius siūlo atšaukti "embargą" ekonomikos kreditavimui, finansiniais svertais stabdyti kreditinių išteklių išvežimą iš didžiųjų šalies bankų.

Politiko nuomone, reikėtų sumažinti nepagrįstai pakeltus verslo mokesčius, stabdyti klestinčią šešėlinę ekonomiką ir kontrabandą, dėl kurios mokesčių mokėtojai praranda milijardus litų ir bankrutuoja legalios įmonės.

G. Vagnorius taip pat kviečia valdančiuosius atsisakyti beatodairiško ir brangaus valstybės skolinimosi, skatinti mokesčių mokėtojus grįžti iš šešėlio, taip pat iš užsienio, nediskriminuoti nacionalinio kapitalo, skatinti finansinių išteklių darbo vietoms kurti išsaugojimą ir pritraukimą iš šalies.

Politiko teigimu, reikėtų nedelsiant pradėti ES finansiškai remiamus dujų, elektros energijos ir geležinkelių tinklų sujungimą su laisvos konkurencijos europiniais tinklais, kurie sumažintų nepagrįstai dideles šalies vartotojų išlaidas energetikai ir transportui. Valdančiuosius jis taip pat ragina stabdyti korupciją ir biurokratiją, remti sąžiningą valstybės tarnybą ir principingą teisminę valdžią.

"Pasaulio eksporto rinkoms visiškai atgijus, neliko jokių išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti didžiulį Lietuvos nuosmukį ir nedarbo augimą, katastrofišką darbščiausių piliečių emigraciją", - sako jis.

Gyventojų algos, pensijos, taip pat valstybės biudžeto įplaukos toliau mažėja, ekspremjero įsitikinimu, dėl šalies valdymo problemų ir valingos ekonominės politikos stokos.

"Dėl to privalome sutelkti dalykinę kompetenciją ir politinę valią šalies ekonomikos ir finansų gaivinimui, bendromis pastangomis stabdyti valstybės praskolinimą ir masinį bedarbių gausėjimą. Tai tampa nacionalinės svarbos viršpartiniu uždaviniu, nes būtiniausių permainų nesulaukiantys piliečiai pradeda nepasitikėti daugeliu valstybės institucijų", - tvirtina G. Vagnorius.

Ekspremjero teigimu, besitęsianti Lietuvoje ekonominė ir finansinė krizė atspindi didžiules šalies valdymo problemas, bejėgiškumą valdančiųjų politikų, kurių lyderis ir dauguma kitų neturi jokios ekonominės ir administracinės patirties. "Apie administracinių gebėjimų skaudžią problemą kaskart mums primena gėdingai antrus metus besitęsianti istorija, kai Vyriausybė nepajėgia paleisti skandalingosios Būsto renovavimo programos, nors milijardinę paramą jai ES seniai suteikė", - pastebi Krikščionių partijos lyderis.

Prieš metus nurimę pasaulio finansiniai sutrikimai Lietuvos ekonomiką ir finansus galėjo paliesti, jo manymu, keletą, bet ne keliasdešimt procentų.

"Šalį į didžiulę ekonominę ir finansinę duobę įstūmė pati Lietuvos Vyriausybė, kuriai tenka atsakomybė už beveik trigubai išaugusį nedarbą ir penktadaliu susitraukusią ekonomiką, trečdaliu prarastas valstybės iždo įplaukas ir dešimteriopai padidėjusį valstybės praskolinimą. Ji turi prisiimti atsakomybę ir už ypač pavojingą naują emigracijos bangą, kai iš šalies bėga ne lengvo uždarbio ieškotojai, o darbščiausi darbo Lietuvoje neberandantys darbuotojai", - sako G. Vagnorius.

Jo pastebėjimais, per metus Lietuvą palieka toks žmonių skaičius kaip visas Šiaulių miestas.

Politiko teigimu, padėtį Lietuvoje įmanoma pakeisti įvertinus pagrindines politikos klaidas ir atsisakius pražūtingo tolesnio vietos ūkio marinimo.

Ekspremjeras mano, kad nederėtų apgaudinėti visuomenės tariamu šalies finansų stabilizavimu - Vyriausybės vadovai tik daug brangiai prisiskolino.

"Dėl beatodairiško valstybės praskolinimo jau dabar kenčia mokesčių mokėtojai, kurie vien už palūkanas per metus sumoka du milijardus litų. Dar didesnių nuostolių dėl sugriautų finansų patiria legaliai veikiančios šalies įmonės, kurios nebeišgali konkuruoti su mokesčių nemokančiomis verslo struktūromis. Vyriausybė turėtų siekti sugrąžinti šalies iždui mokesčių mokėtojus, o ne toliau žengti pavojingu prasiskolinimo keliu, nes kitaip gresia ilgalaikis nedarbo augimas ir žmonių pragyvenimo kritimas", - sako Krikščionių partijos pirmininkas G. Vagnorius.

Politikas primena, kad siekdama paveikti dabartinės valdžios lyderius, Krikščionių partija ir jos frakcija Seime praėjusių metų pabaigoje kitų ES valstybių pavyzdžiu parengė išsamią krizės įveikimo programą Lietuvai, o šių metų pavasarį Vyriausybei pasiūlė neatidėliotinų konkrečių veiksmų planą ekonomikai gaivinti.