Garliavos įvykius tyrusi visuomeninė komisija: prievarta pasikėsinta į konstitucinę santvarką

Komisijos nariai išreiškia viltį, kad šiuo ypač svarbiu momentu, kai Seime sprendžiasi teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, yra labai svarbu apginti Lietuvos teisinę sistemą ir konstitucinę tvarką, Seimo nariai bus itin atidūs vertindami ir nepriims teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų.

"Komisija, įvertinusi per 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 metų kovo 22 dienos nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012 metų gegužės 17 dieną buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją teisėją Neringą Venckienę, tiek prieš piliečius", - skelbia visuomeninės komisijos "Principinės išvados".

Jas ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pateikęs komisijos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Saulius Arlauskas sakė, kad, vykdant teismo sprendimą valstybės vardu, naudojant prievartą buvo pažeisti keli Konstitucijos straipsniai, taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos keli straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai.

Komisijos nuomone, vykdant teismo sprendimą, buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiamos žmonių nuosavybės teisės, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos N. Venckienės laisvė, taip pat išreikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.

"Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis, kaip nuslėpti panaudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir pan.", - sakoma išvadose.

Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio - nuo organizatorių iki vykdytojų - veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.

Komisija taip pat konstatuoja, kad tokį neteisėtą prievartos aktą valstybės vardu iš dalies lėmė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas, "prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais": nesulaukta svarbiausios šioje istorijoje pedofilijos bylos baigties, nesilaikyta JT Vaiko teisių konvencijos reikalavimų - būtinai atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kur jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams".

Komisijos nuomone, šią seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką bylą labai komplikavo ir tai, kad nuo 2007 m. Seimas dėl nesuprantamų priežasčių delsia ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją "Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos".

Komisija atkreipia dėmesį, kad į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Garliavoje iki šiol nereagavo nepriklausomų Seimo kontrolierių (ombudsmenų) ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos. "Bent jau viešai nėra žinoma, kad Seimo kontrolieriai ar vaiko teisių apsaugos kontrolierė būtų pradėję savus tyrimus, nors Garliavoje 2012 metų gegužės 17 dieną psichologinę prievartą patyrė ne tik mažametė mergaitė, bet ir mažametis N. Venckienės sūnus", - sakoma išvadose.

Jose pažymima, kad taip pat per tris mėnesius neištirtas ir 2012 metų kovo 23 dienos smurtas prieš mažametę teisėjos N. Venckienės globotinę, nors Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

Komisija konstatuoja, kad neįmanoma objektyviai ištirti teisėjos N. Venckienės neliečiamybės klausimo, ir pateikia savo argumentus.

Visuomenininkų nuomone, neištyrus smurto panaudojimo prieš mažametę mergaitę aplinkybių šių metų kovo 23 ir gegužės 17 dienomis, pateikti kaltinimai teisėjai N. Venckienei gali būti vienašališki.

Komisijos nuomone, negalima vertinti teisėjos N. Venckienės veiksmų, prieš tai neįvertinus pareigūnų ir prievartą prieš mergaitę panaudojusių asmenų padarytų Konstitucijos ir Teismų įstatymo pažeidimų.

"Teisėjos N. Venckienės imunitetas šių metų gegužės 17 dieną nebuvo panaikintas ir galiojo nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Iš ne teisės teisė neatsiranda", - sakoma išvadose.

Jose pažymima, kad neįmanoma kaltinti globėjos N. Venckienės dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, mergaitei išreiškus aiškią valią pasilikti su globėja. "Šiomis aplinkybėmis globėja neturėjo moralinės ir teisinės pareigos prievarta perduoti mergaitę motinai. Pažymime, kad nėra nustatyta jokių N. Venckienės piktnaudžiavimo globėjos pareigomis faktų. Negalima kaltinti teisėjos N. Venckienės dėl žodžių, kuriais ji nuoširdžiai kritikuoja realias teismų sistemos blogybes", - mano komisija.

Savo išvadose ji pažymi, kad dabartinis teisėjos N. Venckienės persekiojimas ne tik daro materialinę žalą jai, bet ir gniuždo asmenybę psichologiškai, kenkia šalies teisinei sistemai ir demoralizuoja visuomenę. Komisiją stebina, kad iki šiol laikinajai Seimo komisijai nėra pateikiami visi (vaiko paėmimo momento filmuota medžiaga) duomenys, įrodantys teisėjos N. Venckienės tariamą kaltumą. "Ar taip nedangstomi konstitucinės tvarkos pažeidimai?", - klausia visuomenininkai.

Komisija konstatuoja, kad, įvykdžius Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, mažametė, kaip liudytoja ir nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, yra perduota biologinei motinai, prieš kurią nustatyta tvarka ji davė parodymus. "Dabartinė visiška mergaitės izoliacija po jos prievartinio perdavimo biologinei motinai sudaro visas sąlygas mergaitės psichologiniam gniuždymui bei poveikiui, galimai siekiant parodymų pakeitimo", - mano visuomeninės komisijos nariai.

Visuomeninės komisijos "Principinės išvados" adresuotos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, Seimo nariams, Lietuvos visuomenei. Spaudos konferencijoje dalyvavę komisijos nariai taip pat sakė, kad jos bus perduotos N. Venckienės neliečiamybės klausimą sprendžiančiai Seimo laikinajai tyrimo komisijai.