Gargžduose - unikalus radinys

Trečiadienį Gargždų kapinėse duobkasiai, kasdami duobę mirusiajam Lečų šeimos kape, vieno metro gylyje aptiko XIX a. pab. iš stambių plytų sumūrytą kriptą.

Gargždų kapinėse kripta surasta pirmą kartą. Iki šiol krašto istorikai neturėjo duomenų apie vietinių laidojimo būdus ir papročius.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, XIX a. pab. tokį laidojimo būdą rinkdavosi pasiturintys žmonės.

2 metrų ilgio, 1 metro pločio ir aukščio kriptoje palaidoti dviejų žmonių palaikai. Istorikės Janinos Valančiūtės teigimu, būtent ties kriptos suradimo vieta žymima Gargždų kapinių pradžia.

Lečų šeimos kape užfiksuoti trijų kartų laidojimai. Kripta, buvusi naujausių palaidojimų šone, po dabar suformuotu takeliu. 1981-aisiais, laidojant vieną iš šios šeimos narių, kripta buvo truputį pažeista - vienoje vietoje šiek tiek nubyrėjusios jos plytos.

Paveldosaugos ir istorijos specialistai, užfiksavę ir įvertinę radinį, nusprendė, jog eksponuoti jį nėra būtinybės ir galimybių, todėl leista kriptą vėl užkasti.

Trečiadienį įdomių radinių aptiko ir Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos filialo atstovai, tvarkę Švepelių kapinaites, esančias netoli Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos.

Pašalinę žmogaus aukščio dilgeles ir kitus augalus jaunuoliai rado žmogaus kaulus bei 3 antkapius su vokiškais užrašais. Pirmasis buvo suskilęs į tris dalis, ant vienos iš jų aptikta mirties data - 1938 metai. Ant antrojo antkapio užrašyti skaičiai bylojo apie 1944 metus. O trečiasis, daugiausiai tvarkytojų dėmesio sulaukęs antkapis, datuojamas 1939 metais, ant jo gana gerai buvo matyti Martin Naujoks pavardė.

Lygos jaunimas Klaipėdos miesto ir jo apylinkių senąsias kapinaites, kuriose buvo laidojami vietiniai žmonės prieš Antrąjį pasaulinį karą, tvarko jau trečius metus. Antrus metus jų projektą, pavadintą "Misija: Išsaugok", remia Klaipėdos miesto savivaldybė. Pasak šių talkų organizatoriaus lygos Klaipėdos filialo pirmininko Michailo Denisenko, dauguma senųjų Klaipėdos miesto ir jo apylinkių kapinaičių yra vandališkai nuniokotos, įkapės išdraskytos ir apleistos, apaugusios žolėmis.

"Tik, tada, kai pašaliname žoles, galima pamatyti, jog čia būta kapinaičių, tačiau net ir tai nesulaiko kai kurių žmonių nuo netinkamo elgesio. Pavyzdžiui, Žardės, kapinaites rajono gyventojai vis nusitaiko paversti nelegaliu šiukšlynu, Budelkiemio kapinaitėse klaipėdiečiai leidžia sau kepti šašlykus", - pasakojo M. Denisenko.

Nepaisant to, "Misijos: išsaugok" dalyviai užsibrėžę šiais metais sutvarkyti 12 Klaipėdos krašto kapinaičių. Artimiausiu metu bus tvarkomos Girulių kapinaitės.

Jurga PETRONYTĖ