Gamta užaugina geresnį žmogų

Šiemet bus paminėtos ir Paukščių dienos 90-osios metinės, mat pirmą kartą Paukščių diena ir medžių sodinimo šventė žymaus Lietuvos gamtininko prof. Tado Ivanausko iniciatyva buvo surengta dar 1923 m. „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ akciją ir nuspręsta skirti iškiliai asmenybei, žymiausiam Lietuvos gamtininkui prof. T.Ivanauskui. Taip siekiama įprasminti šio iškilaus žmogaus nuopelnus gamtai, mokslui, visuomenei, jaunajai kartai, prisiminti jo nuveiktus darbus. Šią akciją vykdys Generalinė miškų urėdija drauge su Aplinkos ministerija, taip pat visos šalies miškų urėdijos.

Miškininkų nuomone, rūpinimąsi, gerą valią, tradicijas puoselėti reikia kuo glaudžiau bendraujant su jaunimu, su mokiniais. Todėl ši šventė organizuojama kviečiant vaikus stebėti gamtą, fotografuoti joje vykstančius procesus, rūpintis ja. Jie užaugę tai perduos savo vaikams ir taip stiprins visos Lietuvos visuomenę, miškai bus išsaugoti ateities kartoms.

Svarbiausi šiųmetės visuotinės akcijos renginiai: vaikų fotografijų konkursas „Paukščiai - mažieji draugai“, kovo 18 d. vyksiančios inkilų kabinimo šventės visose miškų urėdijose ir kovo 25 d. prof. T.Ivanausko muziejuje vyksiantis baigiamasis akcijos renginys, per kurį bus apdovanoti komisijos atrinkti fotografijų konkurso „Paukščiai - mažieji draugai“ nugalėtojai.

- Ar miškų urėdijų kasmet rengiamos inkilų kėlimo šventės gali padėti Lietuvai tausoti gamtą? - „Respublika“ teiravosi aplinkos ministro Valentino MAZURONIO.

- Tiek Aplinkos ministerija, tiek aš, kaip ministras, skatiname ir remiame tokią Generalinės miškų urėdijos iniciatyvą. Tokie renginiai tikrai reikalingi ir naudingi - tiek gamtai, tiek žmonėms. Tai ir gražu, ir prasminga, ir suteikia galimybę kiekvienam, kuris nori prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, padaryti tai konkrečiais veiksmais. Kuo daugiau tokių renginių bus organizuojama, tuo jautresnius, padoresnius ir geresnius užauginsime savo vaikus, jaunimą.

- Kaip iš esmės vertinate šalies miškų urėdijų darbą? Ar turite jiems pastabų, priekaištų, matote problemų?

- Esu daug bendravęs ir su urėdais, ir su girininkais - manau, kad tai atsidavę savo darbui žmonės, savo profesijos ar net gyvenimo būdo fanatikai.

Pačią mūsų šalies valstybės valdomų miškų priežiūros sistemą aš vertinu tik teigiamai. Patys principai, valdymo struktūra ir visi kiti dalykai yra normalūs. Gal šiek tiek neišspręsti privačių miškų valdymo klausimai. Nepaisant skirtingų nuosavybės formų, miškai yra ir mūsų visų turtas.

- Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetį Aplinkos gerovės indeksą, paaiškėjo, kad pagal miškų išsaugojimo indeksą mūsų šalis iš 132 pasaulio valstybių pripažinta pirma pasaulyje. Ar Lietuvos miškai pakankamai apsaugoti, mums negresia bėgant metams jų prarasti?

- Lietuvos ištekliai - plotai ir medienos tūriai - nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau, nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologinė įvairovė pranoksta daugelio šalių kaimynių miškus.

Miškų priežiūra, mano nuomone, kiekvienais metais iš esmės gerėja. Žinoma, yra kai kurių problemų: buvusi valdančioji koalicija sumažino finansavimą. Tačiau tai - spręstinas klausimas. Iš esmės mes einame teisingu keliu ir čia kokių nors didelių pertvarkų ar revoliucijų neprireiks. Galbūt tik reikėtų sugriežtinti atsakomybę už neteisėtus veiksmus tų asmenų, vadinamųjų brakonierių, kurie dėl savo interesų nesilaiko mūsų visų sutartų taisyklių. Visko pasitaiko - ir miškų vagysčių, ir nelegalių kirtimų. Jeigu žmogus vagia iš mūsų visų, mano manymu, jam reikia suduoti per nagus taip, kad skaudėtų, - gal tada nesinorės to paties kartoti.