Gailestis beglobiams ruoniams - rizikingas

Gamta ir žmogus

Lietuvos jūrų muziejus užvakar priglobė du pajūryje rastus išsekusius ir sužalotus ruoniukus.

Muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas nuogąstauja, kad vienas ruoniukas gali neišgyventi, nes yra labai nusilpęs.

"Vienas jų yra kokių 2-3 savaičių amžiaus, tačiau jo svoris yra mažesnis nei ką tik atsivesto. Naujagimis sveria apie 15 kilogramų, o šis mažylis - tik 11,8 kilogramo. Jis labai seniai ėdęs, jo skrandukas visiškai susitraukęs", - pasakojo A. Grušas.

Dar vienas pamestinukas tą pačią dieną į muziejų buvo atgabentas iš pajūrio ties Monciškėmis. Deja, šis gyvūnėlis yra dar silpnesnis už pirmąjį, sveria tik 10,8 kilogramo ir yra sukandžiotas lapių ar šunų.

Iš pradžių abu pamestinukai gavo tik vandens, paryčiais jau paragavo sotesnio maisto - žuvies tyrės, abiem paskirti medikamentai, jų sveikatos būklė yra nuolat stebima.

Ruoniukai "našlaičiai", per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų, Lietuvos pajūryje pasirodo kiekvienais metais. Jei nesugeba patys išgyventi, jie dažniausiai patenka į A. Grušo rankas. Vardai jiems duodami pagal radimvietę. Taip vakar Smiltynėje prie marių rastas ruoniukas tapo Marium, o iš Monciškių atkeliavusi mažylė - Monce.

Išgydyti ir paauginti ruoniukai, jeigu sustiprėja tiek, kad patys gali išgyventi laisvėje, paleidžiami atgal į Baltiją. Taip pernai į savo gimtąją vandens stichiją grįžo rastinukės Rąžė ir Birutė bei muziejuje atsivesta Vudė.

Iš viso nuo 1995 m. muziejus į jūrą jau yra paleidęs 18 ruonių. 2002 m. ruoniukams buvo įsegti elektroniniai davikliai, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvūnai nuplaukė prie Saremo salų. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės, dažniausiai apie jūroje pastebėtus buvusius muziejaus globotinius praneša kaimynai lenkai.

Pilkieji Baltijos ruoniai įrašyti į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes jie atklysta atsitiktinai.

Nors šie gyvūnai ir saugotini, tačiau Lietuvoje nėra numatyta, kas turėtų jais pasirūpinti nelaimės atveju. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus priglaudžia šiuos gyvūnėlius tik savo gera valia.

"Mes esame Kultūros ministerijos institucija ir į mūsų funkcijas neįeina rūpintis beglobiais, pagalbos reikalaujančiais laukiniais gyvūnais", - sakė direktorė.

Muziejuje nėra specialių patalpų laukinių gyvūnų karantinavimui. Priglobdami nusilpusius gyvūnus, kurie gali sirgti pavojinga liga, muziejininkai rizikuoja šioje įstaigoje laikomų gyvūnų ir savo sveikata bei saugumu.

Jurga PETRONYTĖ