Fuksas darbe: pašaipos, melas ir nulis žmogiškumo

Būsimieji studentai Paulius Gudonis ir Martynas Vilkelis ketino vykti į užsienį šiek tiek užsidirbti prieš mokslo metus. Tačiau jų motinos mokytojos atkalbėjo. Pedagogė patarė vaikinams dirbti Tomo Uznio vadovaujamoje bendrovėje „Templari”.

Ši įmonė gamina baldus ir čiužinius. Joje nuolat reikia pagalbinių darbininkų. Vaikinams buvo paaiškinta, kad jų užduotis bus pakuoti į plėvelę medines lovų dalis ir čiužinius, o kai atvažiuos transportas išsivežti prekių, jas reikės sukrauti į vilkiką.

Vaikinai įsipareigojo dirbti už minimalų – 800 litų – mėnesio atlyginimą.

Senesni darbuotojai gąsdino, kad tikras pragaras prasidės tada, kai reikės sukrauti gaminius į vilkiką – esą darbdavys reikalauja neįmanomo tempo. Vaikinai dirbo iš visų jėgų, kad tik suspėtų, bet vieną pirmadienį direktorius surengė jiems patyčių egzaminą.

„T.Uznys parodė mums didžiulę krūvą lovų galvūgalių ir liepė supakuoti per valandą. „Jei nepadarysit, galėsite eiti na...”, – pašventino mus riebiausiu rusišku keiksmažodžiu”, – tvirtino abiturientai.

Jaunieji darbininkai taip pat nebuvo perspėti, kad gali tekti dirbti su kenksmingomis medžiagomis. Netrukus jie buvo pasiųsti į cechą, kuriame ant čiužinių buvo purškiami klijai. „Niekas neturėjo respiratorių. Netrukus ėmė skaudėti galvą, pilvą, ėmė pykinti”, – vienas per kitą pasakojo abiturientai.

Kai direktorius P.Gudonį ir M.Vilkelį dar kelis sykius išvadino necenzūriniais žodžiais, jie apsisprendė nutraukti darbo sutartį. Liepos 27 dieną už visas aštuonias darbo dienas ir papildomą darbą šeštadienį į P.Gudonio sąskaitą buvo pervesta 66 litai ir 82 centai, o M.Vilkeliui, dirbusiam 8 darbo dienas, – vos 58 litai ir keliolika centų.

Vaikinai kreipėsi į Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių ir išdėstė, kaip buvo apgauti. „Tik tada paaiškėjo, kad direktorius buvo nurodęs žiniaraštyje žymėti, kad mes dirbome vos po dvi valandas kasdien. Tai buvo sąmoninga apgaulė, greičiausiai iš anksto suplanuota”, – kalbėjo vaikinai.

„Templari” direktorius šypsodamasis priėmė „Lietuvos ryto" žurnalistus savo kabinete, tačiau vos paklaustas apie abiturientų istoriją spruko iš už stalo. Anot jų, greičiau lekiančio įmonės vadovo jie nėra matę. „Nieko nekomentuosiu. Apsauga, išprašykite juos!” – riktelėjo T.Uznys ir dingo gamybinėse patalpose.