Finansų ministerija pripažįsta augančio įsiskolinimo advokatams faktą

Išnagrinėjusi Lietuvos advokatūros paklausimą Finansų ministerija praneša, kad valstybės įsiskolinimas advokatams išaugo beveik 2,3 mln. litų – nuo 728 tūkst. litų 2011 m. gruodžio 31 d. iki 3,005 mln. litų 2012 m. liepos 1 d. Finansų ministerija prašo Teisingumo ministerijos išanalizuoti įsiskolinimo priežastis ir imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti bei prireikus teikti pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) politikos tobulinimo, skelbia Lietuvos Advokatūra.

„Tikimės, kad Teisingumo ministerija išgirs tiek Finansų ministerijos raginimą, tiek mūsų argumentus ir siūlymus“, – sako Liudvika Meškauskaitė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja. „Juk kai atsiskaitymas iš valstybės pusės su advokatais vėluoja, nuo mokesčių niekas neatleidžia – advokatams iš asmeninių lėšų reikia sumokėti socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokesčius“, – pabrėžia ji.

Siekiant išspręsti finansavimo problemą Lietuvos advokatūra siūlo reformuoti VGTP sistemą iš esmės, o ne kosmetiškai kaip siūlo Teisingumo ministerija. Siūloma atsisakyti iš biudžeto išlaikomų VGTP tarnybų, kuriose dirba apie 50 iš valstybės biudžeto išlaikomų tarnautojų. Sprendimų dėl advokato pagalbos skyrimo priėmimą siūloma pavesti teismams, o ikiteisminiame tyrime, – prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos koordinavimą (konkretaus advokato parinkimą žmogui, atsižvelgiant į žmogaus pageidavimą) siūlytina pavesti Lietuvos advokatūrai. Toks valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo modelis nuo 2004 metų sėkmingai veikia Estijoje.

Skaičiuojama, kad minėti pertvarkymai leistų sutaupyti ne mažiau kaip 3 mln. litų, šiuo metu skiriamų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų išlaikymui.

Papildoma informacija

Pernai 2,85 mln. litų įsiskolinimą advokatams Teisingumo ministerija padengė tik metų pabaigoje iš viršplaninių Teisingumo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų lėšų tik po daugkartinio Advokatūros raginimo. Advokatai reikalauja, kad uždirbtas atlygis jiems būtų išmokamas ne metų pabaigoje, bet kartą per mėnesį, kaip šiuo metu jį gauna visi kiti šalies gyventojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai advokatas ilgai besitęsiančiose bylose dirba daugiau nei 80 valandų, valstybė už tą darbą pagal galiojančius įstatymus nemoka ir advokatas priverstas dirbti už dyką.

Pažymėtina, kad nuo šių metų rugpjūčio Vyriausybė advokatams, teikiantiems VGTP mokamą atlygį, atsiejo nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), todėl, net ir nuo rugpjūčio 1 d. padidinus MMA, atlygis advokatams už vieną valandą lieka 40 litų, įskaitant visus advokatų mokamus mokesčius. Toks atlygis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.