Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antonis Mikulskis: Turime pradėti gyventi dorai - kito kelio nėra

Tikslas vienas - kad žmogus dorai gyventų, galėtų gauti normalų atlyginimą ir džiaugtųsi gyvenimu. Taip kalba nuo rugsėjo vidurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai vadovaujantis Antonis Mikulskis. Jis nesišvaisto skambiais pažadais, pavyzdžiui, ištraukti iš „šešėlio“ tiek ir tiek milijonų. Tokių, neištesėtų, girdėjome kone iš kiekvienos aukštos tribūnos. A.Mikulskis kovą su „šešėliu“ pradeda nuo kiekvieno iš mūsų. Jis keis požiūrį, o tada jau mes visi pakeisime savo valstybę. Tai ilgas kelias, bet patikimas - patikrintas ilgus metus einant vyriausiojo Vilniaus kriminalisto pareigas. A.Mikulskio Vilnius - ramus ir saugus. Gal tokia taps ir mūsų valstybė?

- Ar svarstant pasiūlymą šeimos nuomonė buvo svarbi?

- Na, mes ne maži vaikai. Aš pats galiu priimti sprendimus. Taip ir padariau. Šeima ilgai nieko nežinojo. Pasakiau tik prieš dieną, kai informacija apie mano kandidatūrą pasirodė spaudoje.

Mano sprendimas nebuvo spontaniškas. Pirmiausia įvertinau savo galimybes, viską apgalvojau. Gailėtis nėra ko. Darbo sritis įdomi, nors galbūt ne tiek aktyvi, kokia buvo ten, policijoje.

- Iš tiesų buvote netipiškas vadovas - dažnai pats vykdavote į nusikaltimo vietą. Ar būtent tokio aktyvumo pasigesite?

- Policijoje dažnai viskas vyksta spontaniškai, greitai - staigiai gaunama informacija, staigiai reaguojama. Žinoma, ir dabartinėje tarnyboje reaguojama staigiai. Bet kartu čia reikia taikyti analizę, vertinti iš kitų įstaigų, įvairių šaltinių gaunamą informaciją ir tik po to, viską apibendrinus, priiminėti sprendimus.

- Vilniečiai žinojo: kol miestą saugo Mikulskis, jie gali jaustis ramūs. Kaip su sostine bus dabar?

- Tikiu, kad tie, kurie liko, susitvarkys, kad Vilnius, kaip buvo ramus ir saugus miestas, toks bus ir ateity. Bet jeigu kas, padėsiu, gal net ir sugrįšiu (juokiasi).

- Kalbinamas kaip vyriausiasis Vilniaus kriminalistas, vis prisimindavote įvykį, kai, būdamas vos 21 metų patrulis, susidūrėte su ginkluotu žudiku ir jį sulaikėte. O kuris epizodas iš 35 metus trukusios policijos pareigūno karjeros jums brangiausias?

- Situacijų buvo daug ir įvairių. Kiekviena savaip reikšminga. Bet aš labiau galvoju ne apie situacijas, o apie žmones. Man gailiausia kolektyvo, kuris buvo susiformavęs, - brandaus, profesionalaus, kūrybiško, žinančio, kas būtina ir ką reikia daryti.

Atėjęs čia taip pat radau daug pažįstamų veidų, gabių, išmanančių savo sritį profesionalų. Su kai kuriais kartu esame dirbę policijoje. Darbas abejose tarnybose panašus. Juk policija taip pat tiria ir PVM grobstymus, sukčiavimus, ir ekonominius nusikaltimus, tik ten mastai mažesni.

FNTT tiria nusikaltimus, kurie daro įtaką valstybiniams finansams. Jei tie procesai nebus stebimi, nebus laiku reaguojama, žala gali būti didžiulė, skaičiuojama milijonais. Tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir, žinoma, policija.

- Šalies vadovai, visuomenė laukia iš jūsų proveržio. Jūs pats taip pat esate nusiteikęs dideliems darbams. Ir turite visas tam reikalingas savybes. Bet vis dėlto: kodėl jums turėtų pasisekti padaryti tai, ko nesugebėjo prieš tai buvę tarnybos vadovai? FNTT yra vadovavęs Vitalijus Gailius, profesionalus, principingas pareigūnas. Bet to nepakako sėkmingai kovai su „šešėliu“...

- Pirmiausia turi keistis žmonių mąstymas. Pradėkime nuo paprasto „šešėlio“ - mokėjimo „vokeliuose“, neišmuštų čekių, grynųjų neapskaitymo, - su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime. Turime suvokti, kad taip veikdami darome žalą patys sau. Norime didesnio atlyginimo, didesnės pensijos, visko norime, bet palaikydami „šešėlį“ tam užkertame kelią.

Pažiūrėkime, kas sudaro valstybės biudžetą, iš ko formuojasi „Sodra“. Visi mūsų pinigai surenkami iš mokesčių. Mes neturime išteklių, naftos, jokių kitokių gėrybių. Turime tik viena - darbštų žmogų. Ir tas darbštus žmogus pirmiausia turi pradėti vertinti save. Situacija valstybėje pradės gerėti tik pasikeitus mąstymui. Privalome tai padaryti, nes kito kelio nėra. Jei viskas bus teisingai sudėliota, sutvarkyta, tada ir atlyginimai augs, ir verslas normaliai vystysis, jam nereikės galvoti kaip ką nuslėpus, ir politikams nebereikės atradinėti naujų mokesčių. O tiems, kurie nenori taip gyventi, ir yra sukurta FNTT ir kitos tarnybos.

- Turėjome daug laiko teisingoms nuostatoms susiformuoti, tačiau tebegyvename tarsi laukinio kapitalizmo epochoje - tebegalvojame, kad nusukti pinigus, nesumokėti mokesčių yra šaunu, o ne nusikalstama. Kodėl taip yra?

- Ar buvo kokia nors socialinė reklama apie tai? Bent jau aš neprisimenu. Visuomenei vis peršamos reklamos apie įvairiausias nuolaidas, tik eikite, tik pirkite, mes jūsų laukiame. Viso to labai daug. Jei taip kiekviename žingsnyje būtų kalbama apie mokesčių mokėjimo būtinybę, formuojamas požiūris į tuos, kurie mokesčius slepia, daugiau žmonių suprastų, kad taip negalima elgtis. Ugdyti žmogų reikia nuo mažens.

FNTT bus naujų tyrimų, domėsimės sritimis, kuriose vyksta negeri procesai. Kai bus veiksmai iš mūsų pusės, pranešime apie tai. Bet skirsime dėmesio ir prevencijai. Pirmą dieną atėjęs į darbą peržiūrėjau tai, ką sukaupiau pats, paprašiau pateikti visą medžiagą apie šalių, kurios jau įveikė „šešėlį“ ar gali pasigirti pažanga su juo kovojant, patirtį. Turime ko pasimokyti iš kitų, bet ir patys galime būti pavyzdžiu kai kuriais įstatymais, norminiais aktais. Pažanga tikrai yra. Ir šiuo metu Seime nagrinėjamas klausimas dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad Baudžiamasis kodeksas - kraštutinė priemonė, svarbiausia - keisti mąstymą.

- Tikriausiai jau spėjote susipažinti su naująja situacija. Buvo netikėtumų?

- Neslėpsiu, apie kai kuriuos dalykus galvojau, kad jie organizuoti geriau. Bet yra ir nemažai pliusų. Akivaizdu viena: FNTT turi dirbti pareigūnai, kurie išmano darbą, yra aukštos kvalifikacijos specialistai ir lojalūs savo tarnybai. Dauguma žmonių, kuriuos radau, yra puikūs specialistai, vis dėlto čia turi dirbti geriausi. Iš jų planuoju suformuoti profesionalų, atsakingą, lojalų kolektyvą. Tikiuosi, kad tai bus padaryta artimiausiu metu ir galėsime pradėti daug efektyviau dirbti. Nesakau, kad dabar nedirbama - procesas vyksta, kolektyvui neturiu jokių priekaištų.

- Vyriausybė netrukus ruošiasi atskleisti šešėlinės ekonomikos mastą pagal ūkio sektorius. Kuri sritis mūsų valstybėje labiausiai „serga“?

- Nenorėčiau užbėgti į priekį ir įvardyti anksčiau, nei tai padarys Vyriausybė.

- Žmonės stebisi, kad Vilniaus gatvėse važinėja daugiau prabangių automobilių nei kokiame Berlyne, yra daug prašmatnių restoranų ir jie nestovi tušti. Jums, kaip FNTT vadovui, minčių nekyla?

- Ojojoj, kaip kyla. Turiu ir klausimų, ir atsakymų į juos, bet šiandien apie tai dar nekalbėsiu.

Tik pirmiausia noriu pasakyti, kad prabanga savaime nėra blogybė. Kas ta prabanga? Tam, kuris pripratęs važinėti su 20 metų golfu, 10 metų „Audi“ atrodys kaip prabangus automobilis. Puiku, jei žmogus stengiasi, uždirba ir gali užtikrinti sau geresnę gyvenimo kokybę. Prabangus daiktas tarnaus daug ilgiau nekeldamas papildomų rūpesčių, nereikalaudamas investicijų nei pirktas nežinia kur. Bet mes turbūt kalbame apie ką kita. Gatvėje pilna akivaizdžių ženklų, rodančių, kad tas ar kitas blizgančio automobilio savininkas negalėjo užsidirbti jo sąžiningu darbu.

Tai ne per vieną dieną padaroma. Ruošiame paketą kai kurių norminių aktų pakeitimų, siūlysime, kas, FNTT manymu, turėtų būti daroma kitaip. Kita vertus, jau paruoštų ir svarstomų norminių aktų paketų Seime yra labai daug. Tikiuosi, kad jie bus priimti. Dirbant kompleksiškai, bendradarbiaujant su kitomis tarnybomis, ta situacija privalės keistis. Aš puikiausiai sutariu su jų vadovais, esame išsikėlę tikslų. Proveržis tikrai bus.

- Kokie tie pagrindiniai tikslai?

- Tikslas vienas - kad žmogus dorai gyventų, t.y. kad gautų normalų atlyginimą ir džiaugtųsi gyvenimu. Kaip tas procesas vyks, tai mūsų ir kitų tarnybų, su kuriomis kartu dirbame, reikalas. Supraskite vieną dalyką: jeigu mes visi galvosime apie žmogų, apie eilinį pilietį, o ne tik apie savo siaurus interesus, tas tikslas bus pasiektas.

- Gal jums net pavyks atskleisti, kas atsitiko su Kubiliaus vyriausybės ekonomikos skatinimo programa, su į verslą įlietais 8 milijardais litų?

- Man būtų nekorektiška apie tai kalbėti. Negaliu nieko pasakyti.

- Vertinant iš šalies atrodytų, kad perėjote prie švaresnio darbo - nuo plėšimų, nužudymų tyrimų prie finansinių aferų. Turbūt ir nusikaltėlių kontingentas čia kitoks, švaresnis, „malonesnis“?

- Ir nužudymo, ir plėšimo ar vagystės tikslas yra tas pats - pasipelnyti. Ir čia jis tas pats, tik jau pelnas daug kartų didesnis ir „uždirbamas“ be smurto ar kraujo, bet su galva. Baudžiamasis kodeksas atitinkamai kvalifikuoja, ar tai sukčiavimas, ar pasisavinimas ir t.t.

- Kad ir kaip būtų, už finansinius nusikaltimus turbūt nėra baudžiama iki gyvos galvos?

- Ne, tikrai nėra baudžiama. Nors, tiesą sakant, jei bausmės būtų sugriežtintos, tai duotų rezultatų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“