Faina Kukliansky: tokių gerų santykių su Izraeliu nebuvo nuo nepriklausomybės pradžios

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tiesioginio Izraelio ir Europos Sąjungos pokalbio jis siekė seniai, o prezidento Donaldo Trumpo sprendimas perkelti iš Tel Avivo į Jeruzalę Jungtinių Valstijų ambasadą ir taip šį miestą pripažinti Izraelio sostine dar pridėjo aktualumo B. Netanjahu apsilankymui Briuselyje, susitikimui su Europos Sąjungos diplomatijos viršūnėmis. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė „Savaitei“ sakė, kad džiaugiasi, jog tokių gerų Lietuvos ir Izraelio santykių kaip dabar nebūta per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Kai Izraelio premjeras dėkojo Lietuvai už kvietimą apsilankyti ES, kai kurie apžvalgininkai suabejojo, gal B. Netanjahu suklydo, turėjo galvoje Estiją, kuri šiuo metu pirmininkauja ES. Bet tai nebuvo klaida – Lietuvos diplomatijos pastangomis B. Netanjahu tapo pirmuoju Izraelio premjeru, po 22 metų apsilankiusiu ES institucijoje.

„To jau seniai norėjau – tiesioginių kontaktų“, – sakė L. Linkevičius.

Dvišaliai vizitai rengiami. Pernai Europos Parlamente kalbėjo, susitiko su ES vadovais Izraelio prezidentas, tačiau premjero, kurio rankose valdžios svertai, nebūta nuo 1995 m., kai lankėsi Shimonas Peresas. Kad būtini tiesioginiai kontaktai, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė dar rugsėjį, kai lankėsi Izraelyje, tad B. Netanjahu sulaukė oficialaus Lietuvos kvietimo dalyvauti užsienio reikalų ministrų pusryčiuose, kurie rengiami prieš oficialų susitikimą. Esą išsiųsti tokį kvietimą narė turi teisę neprašydama kitų šalių pritarimo. Kaip pranešama, ne visoms šalims tai patiko, be Lietuvos už šiltesnius santykius su Izraeliu pasisako Vengrija, Čekija, Graikija, kitos negaili kritikos dėl žydų nausėdijų plėtros palestiniečių savivaldos teritorijose – Vakarų krante. Europos Sąjungos ir Izraelio asociacijos tarybos, kurioje vyksta dialogas, nebūta nuo 2012 m. Lietuvos diplomatijos vadovo nuomone, atvira diskusija padeda išsiaiškinti nesutarimus.

„Ne paslaptis, kad yra nesutarimų, nuomonių skirtumų dėl labai svarbių dalykų – kad ir dviejų Izraelio ir palestiniečių valstybių. Viskas žinoma, bet turime susitikti, kalbėtis, diskutuoti, o ne vien skelbti pranešimus spaudai – nors tai taip pat svarbu, bet tiesioginiai kontaktai labai svarbūs“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Svarbos pridėjo ir Donaldas Trumpas, nusprendęs perkelti Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tad Europos Sąjunga turėjo progos Izraeliui tiesiogiai pasakyti, kad tam nepritaria.

„Europos Sąjungos nuomone, dvi valstybės būtų žingsnis taikos link, ir visi dvišales palestiniečių ir Izraelio derybas apsunkinantys žingsniai yra beprasmiai. Mano nuomone, nors susitikimas rengtas dar prieš Amerikai paskelbiant savo sprendimą, jis vyksta labai laiku, yra būtinas“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris.

Izraelio premjero raginimas Europai pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine, sulaukė tvirto „ne“, nors B. Netanjahu priminė labai seną istoriją.

„Tris tūkstančius metų Jeruzalė buvo žydų valstybės sostinė, nuo karaliaus Dovydo laikų, tai puikiai atspindi Biblijoje išdėstyta istorija...“ – kalbėjo Izraelio ministras pirmininkas.

Lietuvos žydų bendruomenei labai svarbu, sako jos pirmininkė, kad Lietuvos iniciatyva įvyko Izraelio premjero ir Europos diplomatijos viršūnių susitikimas, kad jame buvo išgirsta Lietuvos pozicija Izraelio atžvilgiu.

„Mums labai džiugu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras pakvietė poną Netanjahu, kad Lietuvos atstovas tapo mediatoriumi tarp ES ir Izraelio. Mums labai svarbūs Lietuvos santykiai su Izraeliu, tai natūralus dalykas, nes Lietuva mūsų tėvynė, o Izraelis – mūsų istorinė tėvynė. Reikia pasakyti, kad nuo nepriklausomybės pradžios tokių gerų santykių kaip dabar nebuvo“, – džiaugėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak žydų bendruomenės pirmininkės, išsiaiškinti dėl žydų Holokausto Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais – tai Lietuvos vidaus problema, neturinti daryti įtakos santykiams su Izraeliu.

„Kas buvo istorijoje, to nepakeisi, bet aš manyčiau, kad tai, kas įvyko Holokausto metu Lietuvoje, neturėtų įtakoti santykių tarp Lietuvos ir Izraelio. Kita vertus, man gaila, kad diskusijos apie lietuvių dalyvavimą iššaukia tokias reakcijas. Man atrodo, valstybės lygiu reikia tas diskusijas pradėti ir užbaigti. Švietimo sistema, kuri 27 metus nesugebėjo padaryti nieko, aiškinant jaunajai kartai apie Holokaustą, dalis jaunimo apie Holokaustą žino nepakankamai, todėl kai kurių knygų, publikacijų atsiradimas iššaukia tokią reakciją, kurios nebūtų, jeigu žmonės daugiau žinotų. Kaip žydų bendruomenės pirmininkė negaliu teigti, kad Lietuvos valdžia daro kokius nors žingsnius, kad specialiai aštrintų tą problemą“, – sakė F. Kukliansky.

Žmogui iš Biblijoje minimos žemės šaknys – labai svarbios. O Izraelio premjero senelė – iš Lietuvos, iš Šeduvos. Kai L. Linkevičius lankėsi Izraelyje, premjerui padovanojo skulptoriaus Romo Kvinto paminklo Šeduvos žydams kopiją. Jo tėvas emigravo į Palestiną iš Lenkijos dar prieš įsikuriant Žydų valstybei. Jo pavardė buvo Milikovski, bet šeima pasirinko hebrajišką pavardę – Netanjahu.