Europinių pinigų bus vis mažiau

Pagrindiniai kitų metų numatomo valstybės biudžeto skaičiai yra tokie: pajamų ketinama surinkti 7,893 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. (96 mln. eurų) mažiau, nei ketinama surinkti šiemet. Kitų metų numatomos išlaidos - 8,485 mlrd. eurų, o tai 1 proc. (88 mln. eurų) daugiau nei šiais metais. Tad nesunku suskaičiuoti, kad ir kitais metais biudžetas bus deficitinis - išleisime beveik 0,6 mlrd. eurų daugiau, nei surinksime, nors dabartinė Vyriausybė savo kadencijos pradžioje užsiminė, kad 2016-aisiais galima sulaukti jei ne perteklinio, tai bent jau subalansuoto biudžeto.

Vyriausybės atstovai tvirtina, kad beveik visų svarbiausių mokesčių kitąmet planuojama surinkti daugiau: PVM - 3,7 proc., pelno - 7,3 proc., akcizų - 4,7 proc. Tačiau esą bendros pajamos sumažės dėl to, kad iki 2,006 mlrd. eurų (13,6 proc., arba 317 mln. eurų) mažės ES parama.

Kitų metų valstybės biudžeto projektą matęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad kai kurie skaičiai jam atrodo įtartini, kai kurie - neaiškūs.

„ES parama bus mažesnė visu 2014-2020 metų laikotarpiu, nors tikslios priežastys neįvardijamos. Todėl mažesnės ir biudžeto pajamos. Man kyla daug klausimų ne tik dėl ES paramos sumažėjimo, bet ir dėl kitų dalykų. Aiškinsimės“, - pažadėjo P.Narkevičius.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, paklaustas, kada pagaliau sulauksime nedeficitinio biudžeto, kiek nustebo ir pridūrė, kad tokio nebuvo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Priminėme, kad dabartiniai valdantieji jį žadėjo jau 2016.

„Bet poreikis visada yra didesnis. Gal kitais metais ir buvo galima planuoti nedeficitinį biudžetą, bet matote, kad dėl geopolitinės padėties išaugo poreikis krašto apsaugai, reikia kompensuoti pensijas, o visam tam reikia pinigų. Negaliu pažadėti, kad ir iki 2020 m. biudžetas kada nors bus nedeficitinis, kai sumažėjo ES parama. Aišku, gal padidės BVP, atsivers užsienio rinkos, tačiau tikrovė tokia, kad sumažėjo ES finansavimas. Man ir dėl to daug klausimų kyla: kodėl, pavyzdžiui, ėmėme paramą tam, kad būtų pasitraukiama iš žemės ūkio, kad augintume karklus. Tačiau ne tik dėl ES paramos neaišku. Neaišku, kam mums reikėjo tokio didelio Suskystintų gamtinių dujų terminalo, kam beatodairiškai skatinome elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą. Pavyzdžiui, pažiūrėjus į Valstybės investicijų programą irgi susidaro įspūdis, kad kai kur buvo galima sutaupyti, tai aš irgi aiškinsiuosi su Vyriausybe ir Finansų ministerija“, - tvirtino P.Narkevičius.

Valstybės investicijų programai kitąmet planuojama skirti 1,235 mlrd. eurų - 209 mln. eurų (14,5 proc.) mažiau nei šiemet. Kaip paaiškino Finansų ministerija, tai nulėmė mažesnė ES parama ir mažesnės biudžeto lėšos. Tačiau ir vėl atsiras pinigų Seimo posėdžių salei modernizuoti ir Seimo narių veiklai užtikrinti - 192 tūkst. eurų, toliau už 8 mln. eurų statysime Valdovų rūmus, tolesnei VSD pastato sostinės Pilaitės rajone statybai išleisime 4,344 mln. eurų. Beje, jiems jau išleidome apie 90 mln. eurų, o nurodyta, kad likutinė vertė 2016 m. sausio 1 d. - 35,8 mln. eurų. Kitaip tariant, tiek pinigų dar reikės. Kalėjimų remontui numatyta 6,3 mln. eurų, toliau už 1,16 mln. eurų rekonstruosime auksinę Lietuvos operos ir baleto teatro sceną. Nors ji rekonstruojama nuo 2006 m., iki 2019 m. dar turėsime išleisti 8,382 mln. eurų.

Tokioms išlaidoms pinigų pakanka, tačiau Vyriausybė sudarė atskirą sąrašą projektų, kuriems nuspręsta kitiems metams finansavimo neskirti.

„Paskirsčius lėšas pagal prioritetus, projekto įgyvendinimą siūloma atidėti“, - tokia formuluotė nurodoma prie kelių bibliotekų atnaujinimo, muziejų rekonstravimo, sąlygų keliuose globos namuose gerinimo, ligoninių atnaujinimo bei įrangos joms įsigijimo projektų ir t.t.

Faktai

Kartu Vyriausybei Finansų ministerijos pateikiamoje skolinimosi programoje numatyta, kad 2016 m. Lietuvai teks pasiskolinti 1,6 mlrd. eurų, taip pat dar bus panaudotas šiemet sukauptas 1,3 mlrd. eurų likutis bei 0,3 mlrd. eurų sugrįš iš ankstesniais metais paskolintų lėšų. Didžiausia šių pinigų dalis bus skirta ankstesnei skolai grąžinti - apie 1,7 mlrd. eurų, apie 0,3 mlrd. eurų bus skirta finansuoti 2016 m. susidarysiančiam ES lėšų disbalansui. Taip pat 2016 m. numatoma finansuoti apie 0,6 mlrd. eurų valstybės biudžeto deficitą, 0,1 mlrd. eurų „Sodros“ sektoriaus deficitą, dar apie 0,3 mlrd. eurų bus skirta šio sektoriaus skolai perfinansuoti. Dar apie 0,3 mlrd. eurų bus pasilikta 2017 m. pradžios finansiniams srautams užtikrinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“