Euras Lietuvoje turėtų būti jau 2015-aisiais

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą - 2015 m. prisijungti prie euro zonos.

"Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą - 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo", - penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.

A. Butkevičiaus teigimu, komisija vykdys monitoringą, stebės, ar nenutolstama nuo Mastrichto kriterijų.

Premjeras taip pat pridūrė, jog, siekiant sumažinti infliaciją, prievartinių priemonių imamasi tikrai nebus.

"Prievartinių priemonių tikrai nebus. Reikia pripažinti, kad tai būtų visiškai nepopuliaru ir Europos Komisija tą pastebėtų. Ir tada, jeigu įsivestume eurą, pašoktų tikriausiai ir infliacija", - prognozavo A. Butkevičius.

Jam antrino ir V. Vasiliauskas, teigdamas, jog nesinorėtų pakartoti 2006 m. scenarijaus, kuomet Lietuvai sklandžiai į euro zoną įsilieti nepavyko.

"Esame įsitikinę, kad dirbtinių veiksmų (infliacijai reguliuoti, - ELTA) nereikėtų daryti. Kalbėti apie dirbtines priemones nereikėtų, nes konvergencija yra esminis dalykas, ir patikimas, solidus įsiliejimas į euro zoną yra tai, ko mes siekiame", - kalbėjo jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pažymėjo, jog, kalbant apie atitikimą Mastrichto kriterijams, svarbiausi du faktoriai - biudžeto deficitas (fiskalinė drausmė) ir infliacija.

"Tiesiog matome langą, kad infliacijos vykdymo kriterijaus prasme galime jį vykdyti. Labai svarbu yra tvarumas. Turint fiksuotą lito ir euro kursą bei valiutų valdybos modelį, esminis momentas yra administracinės kainos. Į tai ir bus nukreiptos visų valstybinių institucijų jėgos, kad kainos nekiltų", - pabrėžė V. Vasiliauskas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipė dėmesį, jog valstybės skolos kriterijų Lietuva atitinka su labai didele atsarga, o viešųjų finansų deficito punktas bus patenkintas, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis fiskalinės drausmės pagal tai įtvirtinantį įstatymą.

"Mastrichto kriterijai nėra kažkas tokio prasimanyto, kad tik būtų kankinamos tos šalys, kurioms reikėtų euro. Atitikimas Mastrichto kriterijams reiškia, kad šalies ekonomika vystosi tvariai ir sveikais pagrindais (...). Jeigu mes neleisime susidaryti burbulams nekilnojamo turto ar kitose rinkose, jeigu mes valdysime šešėlinę ekonomiką, mums pavyks normaliai sutvarkyti mokesčių sistemą, šalis atitiks tuos kriterijus ir tai reikš, kad mes esame iš tikrųjų pasirengę įsivesti eurą", - reziumavo jis.

ELTA primena, kokie yra Mastrichto kriterijai:

kainų stabilumas - infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis;

valstybės finansų padėties tvarumas - valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio. Valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti;

šalies nacionalinė valiuta - valstybė turi bent dvejus paskutinius metus būti nedevalvavusi savo valiutos;

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikės palūkanų normos negali būti daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, VVP ilgalaikių palūkanų normų vidurkį.