Kol visos Lietuvos žvilgsniai krypo į Garliavos įvykius, tuo pačiu metu Seimas patyliukais sutvarkė tai, ką premjeras Andrius Kubilius laikė svarbiausiu savo kadencijos darbu - pritarta visų Vyriausybės energetinių projektų svarstymui. Tačiau paviešinus dokumentų tekstus energetikos ekspertai sako, jog įtarimai, kad Lietuva vedama į pusę amžiaus truksiančią priklausomybę nuo brangių paskolų, tik pasitvirtino.
Prieš dvi savaites įvykęs Garliavos skandalas nustelbė ne mažiau Lietuvai svarbius įvykius Seime: gegužės 17 - ąją parlamentas po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam energetikos projektų paketui: energetinės nepriklausomybės strategijai, Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, suskystintų gamtinių dujų terminalo ir net daugiausia diskusijų keliančiam Visagino atominės elektrinės projektams. Ūkio ministras Rimantas Žylius pareiškė, jog Lietuvos BVP vos pradėjus veikti elektrinei dėl jos kasmet augs po 0,7 proc., o energetikos ministras Arvydas Sekmokas apsidžiaugė, kad į projektą grįžta lenkai (nors jų valstybinės bendrovės atstovai tik pareiškė svarstantys tokią galimybę, jei Lietuva sutiks su jų iškeltomis sąlygomis). Kokia šių naujienų reikšmė Lietuvai, „Vakaro žinios“ teiraujasi energetikos eksperto profesoriaus Jurgio Vilemo.
- Ar nestebina tai, kad svarbiausi energetiniai įstatymai, lemsiantys šalies ateitį pusei amžiaus, buvo pateikti Seimui paskubomis būtent tą dieną, kai Lietuvos žmonių žvilgsniai krypo visai kitur?
Na, čia dar tik pradžia - Seimas, pritardamas šių įstatymų svarstymui, iš dalies pasielgė protingai dėl to, kad nebuvo pagrindo projektą atmesti: juk iš pradžių reikia projektus išnagrinėti, o tuomet galima argumentuotai pasakyti, kodėl jiems nepritariama.
- Bet projektų paketas palydėtas liaupsėmis, patikinimais, kad vien pastačius Visagino atominę elektrinę Lietuvos BVP šoktelės 0,7 proc., uždirbsime po 700 mln. litų kasmet. Ar manote taip pat?
Tai yra pasakos, paprasčiausia propaganda. Jei statybos kaina liks tokia, kaip teigiama, t. y. per 5 mlrd. eurų, tai ministro skaičiavimai prasilenkia su logika. Jei Lietuvos ekspertais netikite, tai pasižiūrėkite į kitas valstybes: niekur tokio tipo reaktorių statyba nevyksta. Apskritai (su retomis išimtimis) tos statybos nevyksta nei JAV, nei Europoje. Tokia valstybė kaip Anglija niekaip negali išjudinti atominių elektrinių projektų. Tegu mūsų politikai pasižiūri reitingų agentūrų vertinimus - „Moody‘s“ stebisi, iš kur toks optimizmas, jie tvirtina, kad elektrinės projektas paveiks neigiamai Baltijos šalių ekonomikas. Man atrodo, optimizmas prisideda prie to, kad japonai labai nori įkišti savo reaktorių: įmonė sunkioje padėtyje, jie neturi naujų užsakymų, tik du pradėtus statyti reaktorius Taivane prieš 12-13 metų.
- Premjeras pareiškė, kad žmonės turi teisę išsakyti nuomonę, bet referendumas įstumtų šalį į aklavietę. Kaip paaiškinti tokią dviprasmybę?
Referendumo labai bijoma, nes visos partijos turi komandas, stebinčias visuomenės nuomonę. O jei referendumas vyktų šiandien, dauguma būtų prieš. Jie tą jaučia. Jei viskas vyktų sąžiningai, būtų aiškūs, skaidrūs įrodymai dėl naudos - jie to tikrai nebijotų.
- Kas laukia IAE projekto jau po pusmečio, kai, regis, Lietuvoje bus formuojama visai kitų politinių jėgų valdoma Vyriausybė?
Galbūt konservatoriai ir kvailokai galvoja, bet ketina įkišti šią bėdą ateisiančiai Vyriausybei, kad turėtų pretekstą pasakyti laimėsiantiems rinkimus: žiūrėkite, kokį didelį darbą padarėme, o šitie parazitai viską sugadino. Garantuoju - bet kuris sąžiningas energetikos ekspertas niekaip nepatvirtintų mūsų Energetikos ministerijos teiginių.
- Net skandinavų komerciniai bankai ką tik pareiškė, kad VAE projekto nefinansuotų. Kaip tai vertinti?
Lietuvoje veikiantiems bankams tai būtų per didelis kąsnis. Čia paskolas turės konsoliduoti didieji užsienio bankai. Jie turi puikią informaciją, jie gerai supranta situaciją: nėra abejonių, kad palūkanos arba bus neįsivaizduojamai didelės, arba neatsiras nė vieno banko, kuris norėtų prisidėti.
Rašyti komentarą