Emigracijos žaizdos neužsitrauks

Žemėlapis traukiasi

Koja kojon žengiantys emigracija ir mažas gimstamumas per 2001-2012 metus praretino mūsų gretas net 14 proc., t. y. apie 487 tūkstančiais.

Palyginimas tiems, kas nesupranta skaičių kalbos: 2010 m. nuo Lietuvos paviršiaus dingo du miestai - Mažeikiai ir Marijampolė, pernai nušluota Šilutė (emigravo 53,9 tūkst. šalies gyventojų).

Jei gyventojų skaičiaus kitimo tempai nelėtės, skaičiuojama, kad 2021 metais Lietuvoje gyvens 2,677 mln. žmonių, o iki 2025-ųjų darbingo amžiaus žmonių skaičius sumenkės iki 400 tūkstančių. Tyrimą atlikę Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai prognozuoja, kad kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai.

„Esame sparčiausiai senstanti valstybė Europos Sąjungoje. Nepasikeitus tendencijoms, toliau tęsis spartus gyventojų senėjimo procesas. 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius 2011-2021 m. išaugtų apie 10 proc. - iki 0,6 mln.”, - teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.

Nebus kam dirbti

Ekonomikos analitiko profesoriaus Rimanto Rudzkio teigimu, labiausiai šalies gyventojų skaičių aptirpdė emigracija, kurią pirmiausia lėmė miglota „Sodros” ateitis ir ūkio plėtros laukiantys iššūkiai. Su jais susidoroti bus vis sunkiau, kadangi gyventojų ne tik mažėja, bet ir nepalankiai keičiasi socialinė jų struktūra.

Profesorius pasigenda blaivios analizės, be kurios neįmanomi ryžtingi veiksmai, galintys bent pristabdyti dabartines darbo jėgos mažėjimo tendencijas. Anot jo, dabar valdžios atstovai ir analitikai į šalies perspektyvas žiūri pro rožinius akinius - vien postringavimais, kad krizė įveikta, ir džiūgavimais, esą šalies ekonomikos augimas sparčiausias Europoje, o vartojimas didėja, problemos neišsprendžiamos.

Eksportas neištrauks

R.Rudzkis atkreipė dėmesį, kad valdžia nuolat akcentuoja spartų ūkio augimą, tačiau šis dar nepasiekė prieškrizinio lygio. Antrą 2008 m. ketvirtį BVP, lyginant kainas, buvo daugiau nei 8 proc. didesnis nei šiuo metu. Be to, darbo užmokestis vis dar smunka.

Vienintelis analitiką džiuginantis rodiklis - eksporto augimas. „Tačiau reikėtų įsigilinti į pasaulinę situaciją. Eksportas gali augti ilgą laikotarpį ir gana sparčiai, jei tam yra dvi prielaidos. Pirma, jeigu auga gamybiniai pajėgumai, o to mes nematome, antra, jei auga paklausa mūsų eksporto rinkose. Tačiau eksporto rinkose situacija tampa vis sudėtingesnė. Duočiau maždaug 50 proc. tikimybę, kad kitais metais JAV susidurs su recesija, ir tai neišvengiamai prie recesijos ves ES”, - teigė R.Rudzkis ir pabrėžė, kad ekonomika gali smukti ir Kinijoje.

Dar viena krizė sužlugdytų

R.Rudzkis mato kitą kelią, kuris galėtų nukreipti nuo bedugnės. Anot jo, pirmiausia reikia atsisakyti didžiulių valstybinių investicinių projektų, gerinti verslo ir investicinę aplinką, efektyvinti viešąjį sektorių. Pagrindinis valstybės prioritetas turėtų būti šalies konkurencingumo kėlimas, siekiant spartaus ir tvaraus ekonomikos augimo.

„Jei, kaip pranašauja ne vienas autoritetingas pasaulio ekonomistas, netolimoje ateityje pasaulinė krizė pasikartos, Lietuvai ją įveikti bus daug sunkiau. Tuo atveju dėl nepalankių išorinių aplinkybių drastiškai kirs eksportas, jo sukeltas neigiamas poveikis ūkiui nusmukdys iždo pajamas ir kils nauja nedarbo banga. O nedarbo lygis dabar, net augant gamybai, išlieka labai aukštas - jo nuosaikų mažėjimą šiuo metu lemia ne tiek naujų darbo vietų kūrimas, kiek emigracija”, - sakė R.Rudzkis.