Emigracija mažės, nes nebeliko kam emigruoti?

Emigracija mažės, nes nebeliko kam emigruoti?

Emigracija iš Lietuvos yra didelė ir šiemet augo. Tiesa, grįžtančių žmonių taip pat daugėja, o ir norinčių dirbti užsieniečių – nestinga. „Kitais metais galima tikėtis emigracijos mažėjimo, bet tik todėl, kad mažėja potencialių emigrantų“, – LŽ prognozavo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė. 

– Lietuvoje gyventojų migracijos klausimai išlieka ypač aktualūs, tiek dėl nepaprastai didelių emigracijos mastų ir neproporcingai mažų grįžtamosios migracijos srautų, tiek ir dėl aiškios imigracijos politikos nebuvimo bei įvairių viešojoje erdvėje sklandančių pabėgėlių ir imigrantų invazijos baimių. Kokia reali situacija ir kokie buvo 2017 metai?

Nerimą kelia ne tik emigracijos mastas, bet ir struktūra – dominuoja jauni, darbingo amžiaus žmonės.

– Emigracijos mastai išlieka labai aukšti ir augantys (2014 m. emigravo 36,6 tūkst., 2015 – 44,5, 2016 – 51 tūkst. 2017 (per 11 mėn) – jau 54,6 tūkst.), tad 2017 metais galime pasieksime dešimtmečio rekordą. Pastarųjų kelių metų situacija, išryškėjusi 2017 metais, kelia ypatingą nerimą, nes emigracija nebekoreliuoja su ekonominių rodiklių dinamika. Gerėjant ekonominiams rodikliams emigracija ne mažėja, bet auga.

Tai rodo, kad ekonomikos augimas yra netolygiai paskirstomas, jį jaučia tik nedidelė gyventojų dalis, kitų situacija gali net blogėti. Netiesiogiai tai rodo, neteisingą mokesčių sistemą, neteisingą pajamų perskirstymą. Ir būtent čia turi būti nukreiptos pastangos. Aišku, nepamirštant, kad tos tradiciškai įvardijamos emigracijos priežastys taip pat išlieka.

Nerimą kelia ne tik emigracijos mastas, bet ir struktūra (dominuoja jauni, darbingo amžiaus žmonės), bei išliekantis labai aukštas jaunimo emigracijos potencialas – įvairių tyrimų duomenimis 60–80 proc. jaunimo baigę mokslus planuoja išvykti iš Lietuvos.

Tiesa, nuo 2014 metų mažėję imigracijos srautai 2017 metais smarkiai šoktelėjo (2014 – 24 tūkst., 2015 – 22 tūkst., 2016 – 20 tūkst., 2017 (11 mėn) – 26 tūkst.). Išaugo tiek grįžtančių lietuvių skaičius, tiek ir atvykstančių užsieniečių – apie 10 tūkst.

2017 metais išaugo ir grįžtamosios migracijos srautai. Jei 2016 m. sugrįžo 14,2 tūkst. žmonių, 2017 m. (11 mėn) – 16,6 tūkst. Pagrindinės grįžimo gyventi į Lietuvą priežastys paprastai būna ne ekonominės, o susijusios su šeimos, draugų bei Tėvynės ilgesiu: noras gyventi lietuviškoje aplinkoje, čia auginti vaikus.

Daugėja ir asmenų, kuriems „nusibosta užsienyje dirbti svetimiems“, kurie užsidirba pinigų ir apsisprendžia kurti verslą šalyje, kurioje gimė ir kurioje gali pritaikyti idėjas bei įgūdžius, įgytus gyvenant užsienyje. Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“, kuris konsultuoja visais su grįžimu susijusiais klausimais, duomenimis dažniausiai įvardijami sunkumai grįžus į Lietuvą – darbo neradimas, brangus pragyvenimas Lietuvoje, paramos šeimai stoka, sunkumai įgyvendinant savo smulkaus verslo idėjas ir pan. Daugiausia integravimosi sunkumų patiria asmenys be stabilaus finansinio pagrindo – bedarbiai, žmonės neturintys gyvenamosios vietos, grįžimo nesusiplanavę iš anksto.

Dar viena nuolat keliama grįžtančių lietuvių problema yra vaikų integracija mokyklose – neretai grįžtama jau su paaugusiais vaikais, užmiršusiais lietuvių kalbą, kuriems pradėti eiti į lietuvišką mokyklą gali tapti rimtu psichologiniu iššūkiu.

Šalies darbo rinkoje stebimas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, bet imigracijos tema Lietuvoje išlieka tabu. Norima susigrąžinti išvykusius ir tuo pačiu „saugoti“ darbo rinką nuo užsieniečių. Visgi užsieniečių darbuotojų poreikis auga. 2017 metais buvo paprastinamos sąlygos atvykti aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tapo lengviau atvykti užsieniečiams, kurie ketina diegti naujas technologijas. Vienok pasigendama tiek strateginių sprendimų, aiškiai įvardijant Lietuvos imigracijos prioritetus, tiek ir aktyvesnių veiksmų pritraukiant trūkstamą darbo jėgą ir talentus.

Lietuva taip pat tęsė savo įsipareigojimus perkelti užsieniečius iš Turkijos bei ES (Graikijos ir Italijos). Iki 2017 metų pabaigos Lietuva yra perkėlusi 468 asmenis (45 proc. įsipareigojimo). Didžioji dauguma jų sunkiai integruojasi mūsų šalyje ir išvyksta į kitas ES valstybes.

– Kokie bus 2018 metai? Gal sumažės emigracija, o gal – grįžtančiųjų bus daugiau?

– Kitais metais emigracija išties gali kiek mažėti, bet tik todėl, kad mažėja potencialių emigrantų skaičius. Tai, jog išvažiuojančiųjų mažės nereiškia, kad buvo kas nors padaryta, kad žmonės liktų Lietuvoje. Jokios reformos, stabdančios emigraciją nebuvo įvykdytos.

Tiesa, grįžtančiųjų emigrantų taip pat turėtų daugėti. Jau šiais metais pastebėjome, kad daugėja grįžtančiųjų. Žmonės domisi galimybe grįžti, didėja sugrįžusiųjų bendruomenė, atsiranda darbo vietų.

Atvykstančių į Lietuvą taip pat galimai daugės, nes mūsų šalyje darbo jėgos iš užsienio daugėja. Tiesa, dėl pabėgėlių perkėlimų dar nėra aišku, nes nėra iki galo suderinta su ES kitiems metams.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder