„Ekraną“ pražudė prezidento naivumas?

A. Labinas siekia įtikinti Panevėžio apygardos teismą, kad visus pinigus grynaisiais per trejetą kartų sumokėjo agento iš Moldovos atsiųstam kažin kokiam Vitalikui. Lagaminus su milijonais klubo prezidentas šiam neva dalino nežinodamas nei jo kontaktų ir net pavardės.

Geriausią Baltijos šalių futbolo klubą prie bankroto privedusią istoriją Panevėžio apygardos teismas imasi narplioti po metų pertraukos.

Šioje baudžiamojoje byloje A. Labinas kaltinamas, kad 2010–2012 metais, būdamas klubo prezidentu, pasisavino „Ekranui“ priklausiusius 2,51 mln. Eur, ir, siekdamas pagrįsti šių pinigų panaudojimą, nurodė į buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus.

Nors bylą teismas atvertė dar praėjusių metų vasarį, jos nagrinėjimą teko ilgam stabdyti, kad Moldovos teisėsaugos pareigūnai apklaustų pagrindinį liudytoją – Moldovos ir Rumunijos pilietybę turintį futbolo agentą Janą Karpą (Ion Carp). Būtent jam A. Labinas tvirtina sumokėjęs milijonus.

Teismui skaitant J. Karpo apklausos, vykusios Moldovoje, protokolą, dėl stambios galimos aferos teisiamas A. Labinas neturėjo ramiai jaustis.

„Ekranui“ 2,5 mln. Eur kainavęs prezidento sudarytas miglotas sandėris buvo svarbiausia vinis į geriausio Baltijos šalyse klubo karstą. T. Stasevičiaus nuotr.

Atsisakė patvirtinti legendą

J. Karpas jį apklaususiems Moldovos teisėsaugos pareigūnams tvirtino sporto agento veikla besiverčiantis nuo 2006-ųjų. Toks darbas esą tėra pomėgis, todėl pragyvenimui užsidirba Moldovoje prekiaudamas vaisiais ir daržovėmis.

Apklausiamas J. Karpas pareigūnams pasakojo 2010-ųjų pabaigoje per pažįstamą Maskvoje pirmą kartą susitikęs su A. Labinu, kuris ir buvo šio pasimatymo iniciatorius. Tarėsi bendradarbiauti, o, anot J. Karpo, jau vėliau pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir ne tik ją. Sporto agentas pareigūnams tvirtino buvęs toks patiklus, jog suraitęs parašus ir ant tuščių lapų, jei kartais reikėtų juos papildyti.

Vis dėlto J. Karpas tikino su „Ekrano“ futbolo klubu neturėjęs jokių komercinių sandorių. Į klausimą, kiek pinigų yra gavęs iš A. Labino, tikino, kad nė euro. Kaip tuomet atsirado jo parašai ant A. Labino pareigūnams pateiktų klubo kasos orderių, agentas teigė nė neįsivaizduojantis – prisimena tik tiek, kad pasirašinėjo ant tuščių lapų. Tačiau, pasak J. Karpo, jau po kurio laiko su A. Labinu susitikę Turkijoje. „Ekrano“ prezidentas esą prašęs patvirtinti jo advokatų sukurtas kažin kokias legendas, bet J. Karpas tikina atsisakęs į tai veltis.

„Reikalavo mano pagalbos, nes turi problemų su teisėsauga, bet atsisakiau padėti“, – užfiksuota J. Karpo apklausoje.

Moldovos pilietis pareigūnams tvirtino, esą iš sporto agento veiklos 2006–2014 m. nėra gavęs jokių pajamų. Toks užsiėmimas jam neva yra tiesiog malonumas, bet ne pragyvenimo šaltinis. Tačiau pareigūnai užfiksavo, kad per šį laikotarpį į J. Karpo banko sąskaitą keli Rusijos klubai visgi yra pervedę ne tokias jau ir menkas sumas – po kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Paprašius paaiškinti, kodėl teigia, kad pinigų negaudavęs, nors bankiniai pavedimai rodo ką kita, J. Karpo atsakymas pareigūnams buvo visai nelogiškas ir nesuprantamas.

Prašė „spręsti situaciją“

A. Labinas, išklausęs teisėjo perskaitytus J. Karpo parodymus, tvirtino agentą kalbant netiesą. Klubo prezidentas sutinka, kad buvo su agentu susitikęs 2013-aisiais, kai teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pradangintų 2,5 mln. Eur. Tačiau tvirtina neprašęs patvirtinti jokių legendų, tik reikalavęs spręsti situaciją – arba grąžinti pinigus, arba suteikti už juos pažadėtą paslaugą.

„Nepadariau kažko piktybinio, dėl ko man reikėtų gintis. Aš neprašiau J. Karpo patvirtinti jokių nelegalių sandorių, tik spręsti situaciją legaliai – grąžinti pinigus arba atlikti darbą“, – teisiamasis tikino pats tapęs sukto agento auka.

Buvęs „Ekrano“ prezidentas pasakojo su J. Karpu susipažinęs Maskvoje. Esą susitikimas nebuvo kažkuo ypatingas: Sandraugos turnyre dalyvaujančius klubus užgula šimtai agentų. J. Karpą, kaip turinti gerų kontaktų Rusijos klubuose, jam rekomendavę keli kiti sporto agentai.

Reikėjo „otkato“

A. Labinas tikina visus 2,5 mln. Eur sumokėjęs J. Karpui. Pinigus esą mokėjo per trejetą kartų – milijonines sumas klojęs grynaisiais ir netgi ne pačiam agentui, o esą šio atsiųstam kažkokiam Vitalikui. Neįtikėtina, bet solidaus futbolo klubo solidus prezidentas tarsi telefoninių sukčių suviliota močiutė nepažįstamam, pirmą kartą matomam paslaptingam Vitalikui nešė ir nešė lagaminus su milijonais eurų.

A. Labinas aiškina, jog atsiskaityti tik grynaisiais reikalavęs J. Karpas.

Teisiamasis kelia versiją, kad agentas turėjo papirkti Rusijos klubus, kad šie įsigytų „Ekrano“ žaidėjus ˜– aštuonis per trejetą metų. Rusijoje skiriami biudžetiniai pinigai futbolo klubams išlaikyti ir žaidėjams pirkti. Juose egzistuojančios struktūros suinteresuotos dalį šių lėšų pasiimti. Vienas iš standartinių pinigų pasiėmimo būdų yra per žaidėjų pirkimus gaunant vadinamuosius otkatus.

„Tokie dalykai vyksta, ypač provincijos klubuose“, – A. Labinas patvirtino mokėjęs pinigus kyšiams.

Milijonus atidavė pirmam pasitaikiusiam

Teisiamas dabar jau bankrutavusio „Ekrano“ prezidentas nenori konkrečiai paaiškinti, kodėl agentui iš Moldovos mokėjęs pinigus, nors šis nepardavė ne vieno iš žadėtųjų aštuonių žaidėjų. A. Labinas aiškina, jog pardavimo procesas užtrunka kartais ir porą trejetą metų.

Be to, J. Karpas esą skambindavo, pasakodavo, kas domisi Panevėžio futbolininkais, netgi prašydavo rungtynių vaizdo medžiagos, o 2011-aisiais ir 2012 m. čempionu tapęs „Ekrano“ klubas turėjo ką parodyti.

„Buvau suviliotas, kad agentas turi rimtų kontaktų. Kadangi klube buvo tuo metu pinigų, susigundžiau. Juk jei duodi 300 tūkst. Eur, o agentas sugeba įtikinti klubą iš „Ekrano“ nupirkti žaidėją už 600–800 tūkst. Eur, visi lieka patenkinti. Kai prasidėjo ikiteisminiai tyrimai klube, matyt, J. Karpas pamatė, kad jei ta situacija užsitęs, jam liks visi pinigai. Taip ir nutiko“, – savo versiją dėstė A. Labinas.

Klubo prezidentas pasakoja pinigus perduodavęs net ne pačiam agentui, o jo atsiųstam tarpininkui. Nors teisėjas, išgirdęs tokią versiją, atkreipė dėmesį, kad galbūt pinigus paėmęs žmogus galėtų būti svarbiausia grandis šioje keblioje pinigų dingimo istorijoje, teisiamasis aiškino težinantis tik tiek, kad iš jo milijonus eurų paimdavęs kažin koks Vitalikas.

Paklaustas, kaip įmanoma milijonus eurų atiduoti nepažįstamajam gatvėje, A. Labinas teisinosi buvęs pernelyg patiklus.

„Aš labai gailiuosi. Futbolo pasaulyje egzistuoja taisyklė, kad turi kažką duoti norėdamas gauti. Tikrai tikėjau, kad taip ir bus“, – dievagojosi sužlugdyto prestižiškiausio Lietuvoje futbolo klubo prezidentas.

„Ekranui“ 2,5 mln. Eur kainavęs miglotas sandėris buvo svarbiausia vinis į klubo karstą. 2015-ųjų spalį klubui iškelta bankroto byla. Teismo procesą užgniaužę kvapą stebės turto beveik neturinčio „Ekrano“ kreditoriai – valstybė, atlyginimų negavę žaidėjai, juridiniai asmenys. Per 2,5 mln. Eur civilinį ieškinį A. Labinui yra pateikęs klubo bankroto administratorius bendrovė „Daliveta“. Prisiteisti šiuos pinigus yra vienintelė reali galimybė kreditoriams atgauti skolas.