Ekonomikos gelbėjimo ratas - pustuštis

Finansai ir politika

Naujai besiformuojanti valdžia rengiasi karštligiškai priimti drastiškus sprendimus ir įgyvendinti staigias reformas, kurios Lietuvai neva leis išbristi iš sąstingio ar bent atsilaikyti ekonominės krizės akivaizdoje.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ūkio pertvarka yra ilgalaikis ir kompleksinis
procesas, todėl jokių greitų ir stebuklingų būdų išspręsti problemoms nėra.

Taupyti, bet uždirbti

Finansų analitike anksčiau dirbusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė pabrėžia, kad mūsų analitikai pernelyg pasikliauja matematiniais modeliais ir nepakankamai įvertina teigiamą Europos Sąjungos (ES) integracinio efekto bei bendrijos lygmeniu priimamų sprendimų įtaką šalies ekonomikai. Anot jos, Lietuva krizės laikotarpiu galėtų ne didinti mokesčius, naikinti lengvatas, o pasiskolinti pinigų iš ES ir juos po truputį grąžinti, kai krizė praeis.

Europarlamentarė ironizavo, kad krizės akivaizdoje vėl viską mažinant, veržiantis diržus, Lietuvoje liks tik Seimas ir tie, kurie išvykti iš šalies jau nebegali.

"Vyriausybė tikrai gali ir turi ką pakeisti, ir visas naujos valdžios dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip efektyviau tvarkyti turimas lėšas, sukuriant prielaidas tvariam Lietuvos ekonomikos augimui. Reikia galvoti ne tik, kaip taupyti, bet ir kaip uždirbti daugiau pinigų", - sakė M. Starkevičiūtė.

Ji priminė situaciją Rusijos krizės laikais, kai staiga sumažinus biudžeto išlaidas buvo sustabdytas Lietuvos ekonomikos atsigavimas, o žmonės buvo priversti ilgiau kęsti nepriteklius.

Risimės į duobę

Kita Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė "Vakarų ekspresui" sakė, kad iš dalies būsimoji Vyriausybė eina tinkama linkme, tačiau yra tam tikros grėsmės, nes darant gera neinama iki galo.

"Vieningas mokestis - gerai, nes tai supaprastina situaciją, ji tampa skaidresnė, aiškesnė mokesčių politika, tai patrauklu ir investuotojams. Tačiau tai, kad pridėtinės vertės mokestis didinamas laikinai, yra negerai. Užsienio investuotojui tai yra nepatrauklu, nes jis nori įsikurti rinkoje ne metams ar dviems, o ilgam. Užtikrintumo stoka gali atbaidyti", - sakė politikė.

Ji sveikino ryžtą atsisakyti PVM lengvatų, nes jos esą būdavo taikomos ne tiems, kam išties reikia - situacija naudodavosi daugiau verslo sektorius, o ne paprasti vartotojai.

"Antiinfliacinė, taupymo politika yra gerai, tačiau būtina suvokti, kad ekonomikoje jau vyksta recesija. Reikia rasti balansą, kur taupyti, o kur išlaidauti, investuoti. Labai gerai, kad nuspręsta taupyti valstybės valdyme, administravime. Visgi dabar siūlomos priemonės tinka normaliomis sąlygomis, bet ne globalinės krizės akivaizdoje. Skolintis, investuoti, didinti ekonomikos apsukas galima, tačiau reikia labai gerai viską paskaičiuoti ir pasverti", - teigė europarlamentarė.

Ji pritartų, jei Lietuva skolintųsi pinigų su mažomis palūkanomis, tačiau, jos manymu, efektyviau būtų labai kruopščiai peržiūrėti savo šalies viduje esančias investicijas.

"Tikrai yra niekam nereikalingų programų. Gal trūko laiko peržiūrėti. Patikėkite, kokių tik nėra šalyje valstybinių pinigų plovimo mašinų... Reikia jas valyti be gailesčio. Bet čia vėl susiduriame su paprastu dalyku - prie tų mašinų sėdi savi žmonės", - kalbėjo ji.

Reziumuodama O. Juknevičienė nenorėjo gąsdinti, tačiau siūlė žvelgti realiai: ekonomika smunka, daug kas priklauso nuo globalinių veiksnių, pakeitus mokesčių sistemą ir net sumažinus biudžeto deficitą vis viena jausis nuosmukis, nes ūkio recesija - neišvengiamas veiksnys.

"Risimės į duobę ir gana gilią. Vilties duoda JAV ir ES vykdoma didžiulė investicinė programa dėl naujos kartos energijos šaltinių. Prie to privalo prisidėti ir Lietuva", - konstatavo politikė.

Emocijų nereikia

Klaipėdos pramonininkų asociacijos Tarybos narys Povilas Vasiliauskas labiausiai kritikavo sprendimą nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokestį.

"Tai - didelis pavojus, nes dabar, krizės metu, daugybė įmonių centą prie cento deda, skaičiuoja, ieško būdų, kaip nebankrutuoti, neišmesti darbuotojų į gatvę. O čia pelno mokestis keliamas trečdaliu - tai grėsmę keliantis skaičius. Lietuva ir taip nėra labai patraukli užsienio investuotojams, tad tokie sprendimai tik dar labiau pablogins situaciją", - sakė jis.

P. Vasiliauskas pabrėžė, kad buhalteriniai skaičiavimai - viena, tačiau finansininkai visada daug rimčiau žvelgia į skaičius, nes jie susideda iš daugybės niuansų.

"Verslininkai gali ieškoti būdų slėpti savo pajamas, vesti juodąją buhalteriją. Praktika parodė, kad didinant tarifą įplaukos į biudžetą ne didėja, o mažėja. Yra tam tikras mokesčio dydis, kurį verslininkai gali mokėti, o jei jis nepagrįstai padidinamas - spjaunama į viską", - teigė pokalbininkas.

Jo manymu, būtų labai gerai, jei pavyktų sumažinti valstybės biudžeto deficitą 2-3 mlrd. litų, tačiau visi žingsniai turi būti daromi ne politiškai emocingai, o labai gerai paskaičiavus.

Naikins popierinę spaudą

Būsimoji valdančioji koalicija ruošiasi naikinti ir PVM lengvatą knygoms bei periodiniams leidiniams. Šalies laikraščių redaktoriai šį projektą vadina nusikalstamu, keliančiu grėsmę žiniasklaidos darbo kokybei ir naikinančiu popierinę spaudą.

"5 procentų PVM lengvatos popieriui panaikinimas paspartins popierinės spaudos nykimą ir perėjimą į internetą. Manau, kad toks sprendimas didžiuosius dienraščius privers susiveržti diržus ir iškas duobę silpnesnei periferinei rajonų spaudai", - sakė dienraščio "Lietuvos žinios" generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas.

Dienraščio "Šiaulių kraštas" direktorius ir vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis yra įsitikinęs, kad panaikinus šią lengvatą laikraščiai brangs neišvengiamai.

"Žiniasklaidos ekonomika yra susiformavusi pagal esamą mokesčių bazę. Pakeisti ją staiga, nenumatant pereinamojo laikotarpio - nusikaltimas. Sutinku, kad lengvatos gali būti mažinamos, bet palaipsniui, turi būti duotas laikas pasiruošti. Staigi reforma padidins nedarbą žiniasklaidos srityje, žurnalistų atlyginimai mažės. Ir tai atsilieps žiniasklaidos kokybei. Manau, kad lengvatos panaikinimas bus itin skaudus didiesiems dienraščiams, kurie gyvena ne iš prenumeratos, o daugiau iš reklamos, nes ekonominės krizės metu sumažės išlaidos reklamai", - prognozavo V. Vertelis.

"Šis projektas - didelis smūgis visai šalies spaudai. Leidiniai jau suplanavę kitų metų biudžetą, prenumeratos jau parduotos. Siekdami kompensuoti nuostolius laikraščiai bus priversti ieškoti vidinių rezervų, taupyti mažinant etatus, atlyginimus darbuotojams. Pagaliau iškils grėsmė žiniasklaidos skaidrumui, nes gali padaugėti užsakomųjų straipsnių", - teigia Klaipėdos rajono laikraščio "Banga" redaktorė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių asociacijos pirmininko pavaduotoja Vilija Butkuvienė.

Mušami gulintys

Remigijus ŠIMAŠIUS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Vyriausybės kuriamas Krizės įveikimo veiksmų planas - kritikuotinas, nes numatytas daugumos pagrindinių mokesčių didinimas tik pagilins gyventojų, verslo patiriamą krizę.

Siūlome nekelti mokesčių tarifų ir nevienodinti jų vien dėl gražaus skambesio, o susitelkti ieškant sutarimo dėl mokesčių lengvatų naikinimo ir biudžeto išlaidų mažinimo. Siūlomi mokesčių didinimai nebuvo įtraukti nė į vienos koaliciją sudarančios partijos rinkimų programą, tad dabartinis siekis šiuos pakeitimus priimti ypatingos skubos tvarka, kartu su 2009 metų biudžetu, yra rinkėjų apgavystė - mokesčių mokėtojai pasirengti mokesčių kėlimui neturės net mėnesio.

PVM pakėlimas nuo 18 iki 20 proc. pabrangintų daugumą kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų, sumažintų vartotojų perkamąją galią ir vartojimą. Biudžeto pajamas toks mokesčio kėlimas padidintų, tačiau ne tiek, kiek tikimasi.

Antikrizinio plano autoriai tarsi nemato mažėjančių gyventojų pajamų dėl ištisus Lietuvos ūkio sektorius užklupusių sunkumų - sumažėję prekių ir paslaugų pardavimai vietinėje ir užsienio rinkose atsispindi atleidžiamų darbuotojų skaičiuose ar informacijoje apie stabdomą ar ribojamą gamybą.

Būsima koalicija žada nupjauti ploną šaką, ant kurios sėdi patys smulkiausi verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus.

Siūlymas plėsti apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ratą yra mažų mažiausiai nepasvertas. Apdraustųjų rato plėtimas tuo pačiu reiškia ir išmokų iš "Sodros" augimą, tad nėra tinkama priemonė subalansuoti valstybės finansus krizės metu.

Smūgiu į paširdžius reikia vadinti koalicijos susitarimą mažinti socialinio draudimo fondo įmokas privatiems fondams nuo 5,5 iki 3 ar 2 procentų. Smūgiuojama 900 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų, savanoriškai priėmusių sprendimą pradėti kaupti pensiją privačiai.

Žvejai pasitrauktų

Algirdas AUŠRA, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas

Mokesčių suvienodinimas visiems iki 20 procentų - dar pusė bėdos. Tačiau panaikinus akcizo ir PVM lengvatas, kuras Lietuvos žvejams pabrangtų maždaug du kartus. Tokiu atveju Lietuvos žvejybos verslas persikels į kurią nors kitą valstybę. Jau ir šiandien Lietuvos žvejai už litrą dyzelinio kuro moka 87 lietuviškais centais brangiau nei danai, 7 centais daugiau nei latviai. Kuro išlaidos žvejams sudaro 80 procentų visų sąnaudų. Subalansuoti valstybės finansus labai svarbu, tai žvejai supranta. Tačiau sunegalavus galūnei, reikia ją gydyti, ieškoti alternatyvų, o ne nupjauti. Vėliau bus labai sunku vėl priauginti, gali prireikti 10 metų.

Denisas NIKITENKA,
Jurga PETRONYTĖ