E. Masiulis: reikėtų paklausti STT, kodėl jie įrašė 106 tūkst.

„Jau ketvirtas mėnuo, kada man pareikšti įtarimai. Akivaizdu, kad pirmosios dienos po gegužės 12-osios, kai įvyko kratos, man buvo emociškai sudėtingos, reikėjo suvokti savo klaidas, kas padaryta. Kelis kartus lankiausi ir pas prokurorus apklausose. Tačiau neišvengiamai žmonės, kuriuos susitikdavau gatvėje, žurnalistai, kėlė klausimus, į kuriuos turėjau anksčiau ar vėliau atsakyti“, – kodėl ryžosi prabilti viešai, aiškino E. Masiulis.

Jis aiškino iki šios dienos nesąs pilnai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jau davęs dalį parodymų.

Kodėl sužymėti 106 tūkst.

E. Masiulis mano, kad STT pareigūnai, patekę į automobilį, žymėjo visus jame rastus pinigus. Ir tuos 90 tūkst., kuriuos gavo ir R. Kurliansko, ir 16 tūkst. eurų, kuriuos jis grynaisiais laikė automobilyje.

„Pirmiausia, reikėtų paklausti STT pareigūnų, kodėl jie įtarimuose įrašė 106 tūkst. eurų. Mano paskola iš R. Kurlianskio buvo 90 tūkst. eurų. Taip, pinigų nesuskaičiavau, tačiau prašiau paskolinti tiek. Esu tikras, kad negavau daugiau, mūsų paskolos rašte taip pat parašyta, kad skolinausi 90 tūkst. su 3 proc. palūkanomis. Klausimas teisėsaugai – kodėl įrašyti skaičiai, kurių nebuvo“, – sakė jis.

Reikėjo labai greitų pinigų

Dėl paskolos jis aiškino kreipęsis ir į banką, tačiau ten jam buvo pasiūlyta komercinė paskola, o ne skirta būsto pirkimui. Toks variantas, sakė E. Masiulis, jam netiko.

„Reikėjo labai greitų pinigų – sudalyvauti varžytinėse, nusipirkti būstą. Tuomet būtų galima eiti į banką ir prašyti paskolos, arba parduoti būstą, kuris jau priklauso“, – padarytą sprendimą skolintis iš verslininko, aiškino jis.

Anot E. Masiulio, tai pirmasis kartas, kai jis paskolą ėmė iš verslininko.

STT atsisakė paimti dokumentus

Paklaustas, kodėl paskolos susitarimo iš karto STT agentams nepateikė kaip įrodymo, E. Masiulis aiškino prašęs jų paimti ir dokumentus, tačiau jie tai daryti esą atsisakė.

„Buvo pateiktas Anykščių teismo orderis kratai, kur buvo nurodytas ne tas adresas, ne tas asmuo. Buvo surašyti absoliučiai klaidingi duomenys, ne toks asmens kodas, koks yra mano. Tačiau geranoriškai leidau STT pareigūnams persirašyti tikslius duomenis. Kai bus galimybė prieiti prie nufilmuotos kratos vaizdų, aš aiškinau, kad buvo dokumentai. Tačiau nė vieno dokumento jie neišsinešė“, – kad buvo ieškota tik pinigų, aiškino jis.

Jo teigimu, paskolos dokumentai kratos metu buvo jo rankinėje.

Apie galimybę pasiskolinti pinigus iš R. Kurlianskio jis aiškino pirmą kartą kalbėjęsis vakarienės metu praėjusių metų gruodį, dar kartą – šių metų kovą.

„Konkretus prašymas paskolos įvyko gegužės 4 dieną“, – sakė E. Masiulis.

Į butelio dėžutę pinigus sako sukišęs pats

Kodėl reikia pinigus įsidėti į alkoholio dėžutę, o ne rankinę? E. Masiulis teisinosi tą dieną turėjęs daug įvairiausių renginių, pavyzdžiui, partijos posėdį. Buvęs politikas teisinosi, kad iš R. Kurlianskio paimtų pinigų neturėjo laiko parvežti namo, tad kelioms valandoms paliko automobilyje Jasinskio gatvėje šalia „Iki“ parduotuvės.

Jo teigimu, pareigūnai pinigus pažymėjo ne automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo, kaip skelbta, o Jasinskio gatvėje, nes vos paėmęs paskolą, jis išvyko į partijos renginį „Europa City Hotel“ viešbutyje.

Netiesa E. Masiulis vadina ir tai, kad pinigai buvo perduoti alkoholio butelio dėžutėje – esą jie perduoti atskirai, o kartu su jais – alkoholio butelis su pakuote. Jis pats, lipdamas į automobilį, spontaniškai pinigus esą įdėjo į alkoholio dėžutę. Dabar pačiam E. Masiuliui tai atrodo „idiotiškas kvailas sprendimas“.

Motyvuodamas privatumu, E. Masiulis atsisakė įvardinti bendrus giminaičius, kurie kartu su juo esą planavo įsigyti būstą pajūryje. Tačiau jis tvirtino giminaičius nurodęs pareigūnams.

Kodėl iškart po teisėsaugos pareikštų įtarimų E. Masiulis niekada neteigė neėmęs kyšio, o praėjus keliems mėnesiams jau tai sako? Tai E. Masiulis aiškino „asmenine būkle“ ir patirtu šoku. Jo teigimu, laiko reikėjo ir artimiausiems žmonėms nuraminti.

„Nežinau, ką įrašė ir ko ne“

Kratos metu dokumento dėl paskolos STT pareigūnams jis aiškino pats nepadavęs, nes dar nesuvokęs, kuo yra kaltinamas. Tačiau kartu E. Masiulis stebėjosi, kodėl šie raštiški susitarimai nebuvo pastebėti tuomet, kai pareigūnai žymėjo pinigus automobilyje, nes jame buvo ir dokumentai.

„Nežinau, ką įrašė ir ko ne, STT, nes man tie duomenys neprieinami. Tačiau žinau, kad su R. Kurlianskiu apie galimybę pasiskolinti iš jo pradėjau kalbėti pernai metų gruodžio 16 dieną vakarienės Vilniuje metu. Tikrai tas pokalbis buvo, bet tik teiravausi, nes buvau paklaustas Raimondo, kaip man sekasi asmeninis gyvenimas, papasakojau, kad vykdau tokią veiklą. Antrą kartą, kažkur kovo mėnesį, mes taip pat kalbėjomės Vilniuje. Konkretus tarimasis dėl paskolos ir mano prašymas įvyko š. m. gegužės 4 dieną. Būtent tuo metu susitarėme dėl 90 tūkst. eurų paskolos, kurią gegužės 10 dieną R. Kurlianskis ir atvežė“, – pasakojo E. Masiulis.

Jo teigimu, gegužės 10 dieną, sėdėdamas automobilyje, jis kartu rašė ir susitarimą dėl paskolos. Tai esą buvo daroma dar prieš susitikimą su R. Kurlianskiu.

„Akivaizdu, kad tai turėjo būti fiksuojama, manau, bus užfiksuota, ką veikiau automobilyje“, – tikėjosi jis.

Savo ruožtu atsisėdęs į R. Kurlianskio automobilį verslininkui jis aiškino įteikęs vieną sutarties egzempliorių. Paskola, pasakojo jis, taip pat buvo perduoda R. Kurlianskio automobilyje.

„Kai pareigūnai gegužės 10 d. pavakarę pateko į mano automobilį man jame nesant, kai buvo žymimi pinigai, manau, ir į mano rankinę turėjo būti pažiūrėta. Kaip minėjau, tas nesutapimas sumų atsirado dėl to, kad rankinėje dar buvo 16 tūkst. 200 eurų, kuriuos turėjau perduodi giminaičiams būsto įrengimui“, – aiškino jis.

Daugelį metų jie buvo mano bendražygiai...

Paprašytas įvertinti žalą Liberalų sąjūdžiui po šio skandalo, E. Masiulis aiškino jaučiantis didelę kaltę prieš bendrapartiečius, tačiau liberalų tikino nelaidojantis. Anot jo, nors žala padaryta didžiulė, ji nėra neišsprendžiama.

„Daugelį metų jie buvo mano bendražygiai, tikėjo manimi. Ir aš tikrai sulaukiau tą pasitikėjimą. Ir ne tik liberalų, bet tūkstančių žmonių, kurie balsavo už mane. Vienareikšmiškai sunku rasti žodžius, ką ir pasakyti – atsiprašau. Tačiau kartu manau, kad liberalai niekada nebuvo vieno žmogaus partija. Daug ryškių asmenybių, liberalizmas kaip pasaulėžiūra niekur nedingo Lietuvoje“, – sakė jis ir aiškino besitikintis, kad į priekį liberalus ves kiti lyderiai.

Paklaustas, ką mano apie A. Guogos vadovavimą liberalams, E. Masiulis sakė nenorintis vertinti buvusių bendražygių.

„Po gegužės 13-os dienos, valdybos posėdžio, kuris vyko ryte, kai atsistatydinau, mes daugiau nebuvome susitikę, nepasimatėme. Todėl naudodamasis proga perduodu linkėjimus, linkiu sveikatos, kad jo šeimai viskas gerai klostytųsi ir kad, jei norės būti politikoje, nebesiblaškytų, surastų savo vietą“, – sakė E. Masiulis.

Galvoja apie verslą ir laukia darbo pasiūlymų

E. Masiulis sakė sugriovęs 20 metų kurtą politinį kelią ir negalvojantis, kas bus ateityje. Jo tvirtinimu, ši istorija neatėmė tikrų draugų, jo žmoniškumo ir pažiūrų. E. Masiulis sakė neturintis teisės galvoti apie politinę perspektyvą.

„Kokia dabar gali būti kalba apie mano buvimą toliau politikoje, kada aš esu tokioje situacijoje? Akivaizdu, kad aš šiandien apie tai net negalvoju. Aš tikrai manau, kad ši byla neturi teisinės perspektyvos ir kad pavyks apsiginti bei įrodyti savo tiesą“, – kalbėjo korupcija įtariamas E. Masiulis.

Klausiamas apie ateities planus, E. Masiulis minėjo „privačią veiklą“, tačiau apie ją kalbėti esą dar sunku. „Turiu planų privačioje veikloje. Aš vis dėlto galvoju, kad norėčiau pats pabandyti savo atsakomybe ir savo pajėgomis pats sau kurti gyvenimą, bandysiu vykdyti tam tikrą verslą, kaip seksis, bus matyti. Jei yra kokių darbo pasiūlymų, aš jų laukiu“, – darbo ieškoti žada E. Masiulis.

Partijos kolegė Julija Mackevič per suvažiavimą birželio mėnesį pareiškė, kad partijos lyderiai ant E. Masiulio pila purvą. Kaip E. Masiulis dėl to jaučiasi?

E. Masiulis tvirtino ant nieko nelaikantis pykčio ir nėra įsižeidęs. Esą stresas buvo visiems, visai partijai, visi, pagal savo įsivaizdavimą, padarė savas išvadas. Jis dėkojo tiems bendrapartiečiams, kurie sunkiu gyvenimo momentu nenusisuko.

Ginasi partijai niekada neėmęs

E. Masiulis neigė savo indėlį paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimo istorijoje.

„Motyvai yra pritempti. Yra pinigai, aš suprantu pareigūnų logiką, jiems reikia surasti motyvus, kodėl pinigai yra duodami, bet tie motyvai, kurie įrašyti į įtarimą, visiškai pritempti, todėl aš sakau, kad tikroji šių pinigų paskirtis, kuri patvirtinta dokumentais, yra paskola“, – aiškino E. Masiulis.

„Ar tai tiesiog nebuvo investicija į būsimą valdančiosios daugumos partiją?“, – E. Masiulio klausė DELFI žurnalistė Eglė Samoškaitė. E. Masiulis gynėsi niekada kaip partijos pirmininkas nepriėmęs nelegalios paramos partijai.

Paklaustas, ar jam dar iki lemtingosios gegužės 12-osios buvo žinoma, kad politikoje daugelis žmonių Liberalų sąjūdį vadindavo tarsi „MG Baltic“ koncerno filialu, E. Masiulis dėstė seniai nustojęs klausyti visokiausių gandų.

„Šiuo atveju nėra kažkokių konkrečių faktų ar argumentų, kodėl vienus ar kitus reikėtų vadinti filialais. Natūralu, kad politiniai konkurentai kartais skleisdavo tokias kalbas. Ir nereikia čia būti naiviais ir galvoti, kad „MG Baltic“ nebendravo su kitomis politinėmis partijomis – jie bendravo su visomis politinėmis partijomis. Kodėl tuomet liberalus išskirti, kaip turinčius kažkokius ypatingus santykius su šia organizacija? O kad liberalai visuomet nuosekliai pasisakė už verslo sąlygų gerinimą, kad mūsų ta ekonomika iš akmens amžiaus išjudėtų ir galėtume būti pažangiausių valstybių sąraše, tai čia buvo tokia mūsų politinė doktrina, kuri galioja ir dabar“, – aiškino jis.

Įtarimus vadina absurdiškais

Savo laiške E. Masiulis kai kuriuos jam paskirtus įtarimus vadina absurdiškais. Paprašytas patikslinti, kuriuos, politikas aiškino, kad tai – visi tie 3 epizodai, dėl kurių neva jis kyšį ėmė.

„Jie niekaip neparodo, kad „MG Baltic“ turėjo motyvą už kažkokį mano veikimą ar neveikimą duoti kyšį.

Jei netgi kalbėsime apie tai, kas įrašyta įtarimuose, pirmiausiai, dėl vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos, tai tą pataisą net ne aš rengiau, tai pataisai Seimas nepritarė. Jei žiūrėtume į visą įstatymą, tai buvo kaip lašelis jūroje, nekeitęs esmės. Mes balsavome už kreditų griežtinimą, kur čia tas verslo interesas? Kodėl jiems reikia už tai paskui atsiskaityti?

Utenos-Vilniaus kelias. Noriu pasakyti labai aiškiai, kad, pirmiausiai, aš pats, dar būdamas ministru, neleidau, kad būtų Vyriausybėje priimtas sprendimas dėl Palangos aplinkkelio, man atrodė per didelė kaina. Lygiai taip pat čia – mes nuosekliai visus tris balsavimus nepalaikėme šio projekto. Ne dėl to, kad tai yra viešos ir privačios partnerystės principu, reikia skatinti tai, bet mes matėme, kad jo kaina yra nerealiai išpūsta. Tai per didelis valstybės įsipareigojimas. Vėl – kur „MG Baltic“ įsipareigojimas duoti kyšius?

Trečia, dėl patriarcho J. Basanavičiaus – man visiškai nesuvokiama, kaip iš kažkokio kosmoso. Aš tik paprašiau Vilniaus miesto mero, matydamas ir viešai ir privačiai vykstančias konfrontacijas dėl paminklo vietos“, – aiškino jis.

Paaiškino, kodėl nusprendė prabilti

E. Masiulis aiškino po vykdytų kratų ir pareikštų įtarimų negalėjęs nė kur išeiti, esą rodytas jam dėmesys buvo labai didžiulis. Būtent dėl to ir kartu nenorėdamas nešioti akmens širdyje, nusprendęs kalbėti ir pasakyti savo argumentus.

Pasidomėjus, kodėl sandorių dėl nekilnojamo turto Nidoje metu, centriniu asmeniu buvo pasirinktas jis, o ne kiti įvardyti artimi draugai ar giminaičiai, taip pat ketinę prisidėti, E. Masiulis aiškino, kad šiandien jam tai tikri atrodo kvailas sprendimas ir pripažino, kad tuomet nebuvo pagalvota apie pasekmes.

„Tai nulėmė, matyt, tai, kad mano žmona Ieva, kadangi yra archeologė ir tuo metu rašė ataskaitas, praktiškai nuo ryto iki vakaro buvo namie, niekur neišeidavo, buvo įrengta apsauga, signalizacija. Gal tie motyvai nulėmė. Tuo metu aš buvau tas žmogus, kuris Vilniuje būdavo 1 ar 2 dienas per savaitę, nes mes aktyviai keliaudavome po Lietuvą, retai grįždavau į namus, todėl tik būdavau informuojamas, kas ir kaip atsitikę. Tai yra mano asmeninė kaltė, neapsižiūrėjimas ir neįvertinimas pasekmių“, – pripažino jis.

Su R. Kurlianskiu bendrauja 8 metus

E. Masiulis pripažino, kad yra verslo žmonių, kuriuos pažįsta ilgiau nei R. Kurlianskį. Bendraujantis su juos jis pasakojo apie 8 metus.

Paklaustas apie D. Mockų, jis aiškino šį verslininką gerbiantis, tačiau neturintis nė jo telefono numerio.

E. Masiulis pripažino, kad R. Kurlianskis ne kartą dalijosi savo nuomone dėl planuojamų priimti ar priimtų įstatymų, tačiau, jo teigimu, taip elgiasi visi verslininkai.

Tiesa, jis patikslino su R. Kurlianskiu daugiau aptarinėdavęs įvairius politinius procesus, rinkimų kampanijas, politines programas ir viešuosius ryšius. Esą bendravo su verslininku kaip su žiniasklaidos atstovu.

„Nesu Lietuvoje sutikęs verslininko, kuris nekritikuotų valdžios. Be jokios abejonės, „MG Baltic“, kaip ir daugelis kitų įmonių atstovų, aiškindavo, kad tam tikri sprendimai galbūt pakeis darbuotojų aplinką. Manau, politiko pareiga yra bendrauti su visomis visuomenės grupėmis“, – pasakojo jis.

Anot E. Masiulio, jam skaudu, kad po jo istorijos politikai greičiausiai dar labiau vengs bendrauti su verslininkais, kurie labai prisideda prie Lietuvos kūrimo.

Iš aktyvios politikos pasitraukęs politikas antradienį išplatino viešą laišką, kuriame teigia, kad neėmė kyšio iš „MG Baltic" viceprezidento Raimondo Kurlianskio, tačiau sako, kad skolinosi iš jo 90 tūkst. eurų norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje.

Politikas aiškina, kad imdamas pinigus net pasirašė skolos raštelį, nors susitarimas nebuvo patvirtintas pas notarą. Pareigūnai užfiksavo, kad R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 106 tūkst. eurų: šie pinigai buvo pažymėti po perdavimo ir rasti pas politiką namuose kratos metu. Teisėsauga įtaria, kad pinigai politikui buvo perduoti už koncernui palankių sprendimų priėmimą, bet E. Masiulis tokius įtarimus vadina absurdiškais.