E. Masiulį mėgino prisijaukinti Tulpe pasivadinusi Magnolija

Įtakingos užsienio žiniasklaidos Plienine Magnolija jau anksčiau pakrikštyta D.Grybauskaitė buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui laiškus siuntė iš asmeninio elektroninio pašto, pavadinto [email protected].

Apie tai, kad buvo tapęs savotišku tarpininku tarp šalies vadovės ir jos viešai kritikuojamų oligarchų, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis atskleidė politinės korupcijos bylos, kuri praėjusią savaitę perduota teismui, tyrėjams.

Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, vienoje apklausų E.Masiulis pareigūnams papasakojo apie į oficialią darbotvarkę neįtrauktą susitikimą su prezidente, kurio metu ji prašė didelę žiniasklaidos grupę valdančio koncerno „MG Baltic“ palaikymo.

Jei E.Masiulis tyrėjams kalbėjo tiesą, D.Grybauskaitė prašytoja tapo, kai jai verslininkų paramos prireikė aštrėjant santykiams su tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybe ir netgi apkalta šalies vadovei grūmojusia tuometine valdančiąja dauguma.

Prezidentūra „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad D.Grybauskaitė ir E.Masiulis buvo susitikę 2015 metų gruodžio pradžioje, bet esą kalbėjo apie politinę situaciją ir po metų turėjusius vykti Seimo rinkimus: „Kitokio pobūdžio turinio nebuvo ir būti negalėjo.“

Tačiau buvęs liberalų lyderis, „Lietuvos rytui“ komentuodamas savo liudijimą ikiteisminiame tyrime, pripažino, jog tai buvo ne vienintelis D.Grybauskaitės pageidavimas: „Panašių norų ir pageidavimų įvairia forma iš prezidentės esu sulaukęs ir daugiau.“

Prieš 2016 metų pavasarį kilusį korupcijos skandalą vienu realiausių pretendentų į premjerus ir šalies vadovės favoritu laikytas E.Masiulis aiškino, jog nebuvo „tas berniukas, kuris iš karto nubėgdavo ir įvykdydavo visas D.Grybauskaitės užduotis“.

Bet, regis, būtent tokį vaidmenį glaudžius ryšius su „MG Baltic“ vadovais palaikiusiam politikui buvo priskyrusi prezidentė.

Tai rodo ir „Lietuvos ryto“ gautas D.Grybauskaitės ir E.Masiulio susirašinėjamas, kuris truko mažiausiai dvejus metus.

T. Bauro nuotr.

Užkliuvo E. Dambrauskienė

Politikai susirašinėjo dažnai ir aptardavo ne tik būsimos rinkimų kampanijos reikalus ar Seime priimamus įstatymus.

Ypač daug laiškų juodu vienas kitam parašė prasidėjus daug aistrų kėlusioms generalinio prokuroro skyrimo peripetijoms, kurios, beje, domino ir politinės korupcijos bylos tyrėjus.

Į generalinio prokuroro skyrimą aktyviai buvo įsitraukę ir „MG Baltic“ atstovai. Susidaro įspūdis, kad kaip tik tada ir buvo pradėta klausytis tuomečio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių.

Netrukus po sulaikymo šiam verslininkui buvo pareikšti įtarimai darius poveikį Seimo nariams balsuojant dėl Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo į generalinius prokurorus.

Tyrėjai buvo užfiksavę, jog R.Kurlianskis per buvusį Darbo partijos frakcijos vadovą Vytautą Gapšį bandė paveikti kitus Seimo narius, kad E.Dambrauskienė netaptų Generalinės prokuratūros vadove.

Galėjo sužlugdyti operaciją

Bet vėliau tiek R.Kurlianskiui, tiek V.Gapšiui įtarimai netikėtai buvo panaikinti.

Kodėl? Viešai paaiškinta nebuvo, tačiau užkulisiuose svarstyta, kad teisėsaugininkai greičiausiai nesiryžo gilintis į tuomet vykusias generalinio prokuroro skyrimą lydėjusias intrigas, kurios juos galėjo atvesti ir į Prezidentūrą.

Mat taip pat buvo užfiksuota ir R.Kurlianskio pokalbių, kurių metu verslininkas, D.Grybauskaitei pateikus dabartinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūrą, įvairius politikus irgi ragino už ją balsuoti.

Be to, nuogąstauta, kad pradėjus pernelyg gilintis į generalinio prokuroro skyrimo niuansus galėjo kilti klausimų, ar tuometei Seimo valdybai istoriją apie E.Dambrauskienei esą pasiūlytą išsipirkti postą leptelėjusi prezidentė neatskleidė pernelyg jautrios informacijos, kuri galėjo ne tik pakenkti jau vykusiems žvalgybiniams veiksmams, bet ir pasiekti agentų sekamų verslininkų, taip pat politikų ausis.

Įdomu tai, kad kai kuriems politikams bandant toliau aiškintis skandalingąją išpirkos istoriją prezidentė viešai aiškino, jog apie tai ji Seimo valdybai pasakojo remdamasi iš „įvairių anoniminių ir neanoniminių šaltinių elektroniniu paštu ir telefonu gauta“ informacija, bet tikrai ne iš teisėsaugos institucijų.

Kitaip tariant, tuo metu netikėtai garsiai buvo pranešta, esą politikus apkaltinusi šalies vadovė rėmėsi gandais.

Laiškai nugulė į stalčių?

Galbūt todėl, kad D.Grybauskaitei vėl netektų atsidurti panašioje keblioje situacijoje, politinės korupcijos bylos tyrėjai į stalčių padėjo ir D.Grybauskaitės bei E.Masiulio laiškus.

Šis susirašinėjimas prokurorų rankose atsidūrė atlikus kratas E.Masiulio namuose ir darbo kabinete Seime. Tada pareigūnai perėmė ir visus buvusio parlamentaro naudotus elektroninius įrenginius bei juose buvusius duomenis.

E.Masiulis šią savaitę „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad kelerius metus vykusį susirašinėjimą su prezidente matęs ant politinės korupcijos bylai vadovavusio prokuroro Justo Lauciaus stalo.

Negana to, daugybę kartų apklausto buvusio politiko teigimu, laiškus jam parodęs prokuroras esą užsiminė, kad jie bus aptariami per kitą artimiausią apklausą.

„Tačiau atvykę į kitą apklausą, kur buvo sutarta, kad tie laiškai bus aptarinėjami, mes apie juos neišgirdome nė žodžio, tema buvo nukreipta visai kitur.

Mes klausėmės Antano Guogos pokalbių, turėjome juos komentuoti“, – prisiminė E.Masiulis.

Buvusio politiko teigimu, apie šiuos laiškus bylai vadovavusiam prokurorui jis priminė, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas.

„Tada mes pamatėme, kad bylos medžiagoje jų nėra, ir prašėme įtraukti, bet buvo oficialiai atsakyta, jog bylai jie nėra reikšmingi. Buvo keista, nes prieš metus J.Laucius pats siūlė tuos laiškus apklausoje aptarti“, – stebėjosi įtariamuoju tapęs buvęs liberalų vedlys.

Pakilo karjeros laiptais

Teismo laukiantis E.Masiulis atkreipė dėmesį į sutapimą, kad prokuroro noras aptarti jo ir prezidentės susirašinėjimą išgaravo kaip tik tuo metu, kai buvo svarstoma J.Lauciaus kandidatūra į Vilniaus apygardos vyriausiuosius prokurorus.

Vadinamąją šimtmečio bylą tyręs prokuroras pernai vasarį buvo paskirtas į šį postą.

„Nežinau, ar tai atsitiktinumas ar ne, bet J.Lauciui tapus apygardos vyriausiuoju prokuroru niekas daugiau apie tuos laiškus nebeužsiminė“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Masiulis.

Kai praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė apie teismui perduodamą politinės korupcijos bylą, ją tyręs J.Laucius spaudos konferencijoje nedalyvavo. Ją komentavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Tačiau pastarasis „Lietuvos rytui“ negalėjo pasakyti, kodėl buvo atmestas E.Masiulio prašymas į bylos medžiagą įtraukti jo susirašinėjimą su prezidente: „Tokios detalios informacijos šiuo metu negaliu komentuoti, patvirtinti ją ar paneigti.

Ši byla didelė, buvo gauta labai daug prašymų, dalis jų buvo patenkinta, dalis – ne.“

Vakar „Lietuvos rytui“ dar kartą paprašius patikslinti šią informaciją Generalinės prokuratūros atstovai pranešė, kad to padaryti nėra galimybių, nes J.Laucius atostogauja.

Pasigedo svarbių detalių

Kodėl E.Masiulio ir D.Grybauskaitės susirašinėjimas galėjo būti svarbus bylai?

Kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis mano, kad į šį klausimą turėtų atsakyti prokurorai: „Ne mes užvedėme šią temą. Kita vertus, jeigu prokurorai įžvelgia poreikį tuos laiškus aptarti, vadinasi, įžvelgė kažkokią svarbą visos bylos tyrimui.“

Anot E.Masiulio, kai kuriuose laiškuose buvo minimi ir politinės korupcijos byloje figūruojantys asmenys: „Jeigu kalbame apie objektyvų tyrimą, be iškarpymų, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, neturėtų būti kažkokių privilegijuotų asmenų, kurie kažkokiomis mistinėmis aplinkybėmis staiga iš tyrimo dingsta.“

Kaltinamasis pripažino, kad abejonių jam sukėlė ir kai kurie slapta įrašyti telefoniniai pokalbiai, kuriuose buvo minimi pirmieji valstybės asmenys: „Mes tai pasakėme ir per apklausas. Matome, kad tas pokalbis yra nepilnas ir nėra būtent tos jo dalies, kur yra kalbama apie tam tikrus prezidentės prašymus. Jie kažkokiu būdu pašalinti.

Mūsų prašymu buvo atlikta pokalbio ekspertizė, konstatuota, kad jis yra ištisinis. Bet koks jis ištisinis, jei kai kur nėra jo pradžios ar pabaigos.“

Perdavė ponios linkėjimus

Pavyzdžiui, teismui perduotame daugiau kaip 440 puslapių kaltinamajame akte gana šykščiai atspindėtas ir E.Masiulio, R.Kurlianskio, koncerno prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento Romano Raulynaičio pokalbis apie prezidentės, kurią vadino „ponia“, jiems perduotus linkėjimus.

Kaip praėjusią savaitę skelbė „Lietuvos rytas“, 2015 metų gruodžio 16-ąją prabangiame sostinės restorane „Meat Steak House“ vykusiame pokalbyje vyrai aiškinosi R.Raulynaičio kurso draugui E.Pašiliui galinčias iškilti kliūtis Seime.

Viena tokių kliūčių buvo įvardytas „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos laidos vedėjas Tomas Dapkus.

„Jai (prezidentei. – Red.) suvaikščiojo, kad jūsų kišeninis Dapkus vėl kvestionuoja trečiąjį (trečias prezidentės teiktas kandidatas į generalinio prokuroro postą. – Red.), tai ji linkėjimus perduoda.

Va, kadangi paklausėt, tai perdaviau, nes Dapkus, matyt, jau kažkur ten, žinai, pradėjo neršti“, – prezidentės priekaištus tada koncernui perdavė E.Masiulis.

Slapta įrašytame pokalbyje užfiksuota, jog žiniasklaidos grupei vadovavęs R.Kurlianskis teisinosi, kad įvyko „misunderstandingas“ (išvertus iš anglų k. – nesusipratimas. – Red.), – esą žurnalistas kalba ne apie E.Pašilį, jis neva buvo iškapstęs informaciją, kad gali būti kitas kandidatas.

Reikalavo patraukti skaliką

Šis pokalbis, kuriame, kaip įtaria prokurorai, galėjo būti kalbama apie „MG Baltic“ paramą liberalams, vyko kitą dieną po to, kai E.Masiulis gavo prezidentės elektroninį laišką.

Laiške D.Grybauskaitė piktinosi, kad T.Dapkus vėl pradėjo neršti prieš kandidatą (E.Pašilį. – Red.): „Vaikšto ir nesąmones kalba, kad jis Rimšelio (buvęs prezidentės patarėjas, vėliau paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju. – Red.) kursiokas ir pan. Taip nėra. Galite perduoti linkėjimus Mockui, kad patrauktų savo skaliką.“

Tokio prezidentės laiško buvęs liberalų lyderis sulaukė, kai ją elektroniniu laišku pasveikino apsisprendus teikti trečią kandidatą į Generalinės prokuratūros vadovus.

„Norisi tikėti, kad trečias kartas bus sėkmingas ir GP (Generalinė prokuratūra. – Red.) turės nuolatinį vadovą“, – prezidentei rašė E.Masiulis.

Žurnalistas pliekė kandidatus

Iš šio laiško akivaizdu, kad prezidentę piktino Seime stringantis generalinio prokuroro skyrimas.

Neoficialiai net kalbėta, kad D.Grybauskaitė tuomet jau buvo nusiteikusi iki to Seimo kadencijos pabaigos iš viso nesiūlyti kitos kandidatūros.

Kad pirmosios dvi kandidatūros – E.Dambrauskienės ir Nerijaus Meilučio – neperliptų Seimo barjero, nemažai prisidėjo ir T.Dapkus.

Žurnalistas savo rašiniuose kritikavo Kauno apygardos teismo pirmininką E.Meilutį, kuris esą Ūkio banko bankroto byloje priėmė sprendimą, leidusį su Kauno nusikalstamo pasauliu siejamam veikėjui išsisukti nuo 15 mln. eurų paskolos.

„Nors įnirtingai buvo aiškinama, kad tai tik išvedžiojimai, likau teisus, nes skandalingą E.Meilučio sprendimą panaikino tiek Apeliacinis, tiek Aukščiausiasis teismas“, – „Lietuvos rytui“ paskelbus apie prezidentės per E.Masiulį „MG Baltic“ perduotus pageidavimus viešai paskelbė LNK televizijos laidos vedėjas.

T.Dapkus turėjo priekaištų ir E.Dambrauskienei, kurią vadino E.Meilučio globotine: „Tapusi teismo vadove ji pridengė netvarką dėl lygtinio paleidimo ir net organizavo susidorojimą su teisėju, kuris atsisakė į tai užmerkti akis.“