Druskininkų sėkmė skatina pabusti ir pajūrio vadovus

Beje, Druskininkai jau planuoja įsirengti dar vieną uždarą areną - tik šį kartą tai bus savotiška jūros paplūdimio imitacija. Ir nors R. Malinauskas tikina nesiruošiantis nė su kuo konkuruoti, tačiau akivaizdu, kad šitaip, ko gero, bus atimtas paskutinis koziris iš miegančios pajūrio savivaldybių valdžios. Nors Druskininkų pliažas ir jūra bus dirbtinė, bet veiks ištisus metus.

Pasirinko baseiną

Pastaruoju dešimtmečiu buvo sužibę vilčių, kad pajūryje gali atsirasti patrauklių objektų, galinčių konkuruoti ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio kurortais.

Prieš aštuonetą metų greta individualių namų gyvenvietės "Romai", esančios šalia Klaipėdos-Liepojos kelio, jau buvo pradėtas statyti vandens atrakcionų parkas ir 10 hektarų pramogų kompleksas. Durų jis taip ir neatvėrė. Tačiau tokie vandens parkai atsirado Vilniuje ir Druskininkuose.

Pajūrio valdžia svarsto, kad verslininkai tiesiog skaičiuoja ir nesiryžta investuoti didžiulių lėšų į objektus tuose miestuose, kur ženkliai mažėja vartotojų. Tuo metu kai kurie uostamiestyje novatoriškus projektus bandę įgyvendinti entuziastai tikina, kad niekas nepasikeis tol, kol vietos valdžia bus apatiška naujovėms.

Tunelis iškeliavo net neįsikūręs

Šią vasarą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sulaukė siūlymo įrengti mieste parašiutizmo tunelį, kuriame aerodinaminiais pagrindais sudaromas vienodas vėjo srautas ir žmogus jaučiasi lygiai taip pat, kaip ir šokdamas parašiutu iš lėktuvo.

Kadangi arčiausiai tokia pramoga siūloma tik Olandijoje, buvo prognozuojama, kad Klaipėda, įsirengusi tokį parašiutizmo tunelį, turėtų puikų traukos objektą ne tik visiems Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio svečiams.

"Tikrai noriu pagirti Vytautą Grubliauską, nes jis šį siūlymą sutiko labai entuziastingai. Tačiau kai pradėjome bendrauti su savivaldybės administracija, viskas taip ir įstrigo. Po kelių pokalbių mums buvo pasakyta, kad administracija yra nusistačiusi kitus prioritetus ir kaip vieną iš jų paminėjo baseino rekonstrukciją. Tai mane labiausiai nustebino. Argi baseinas gali būti traukos taškas? Juk baseinus turi visi", - apgailestavo tunelio projektą klaipėdiečiams pasiūlęs įmonės "Air 2 Tunnel Europe" atstovas Žilvinas Varanka.

Jis neslėpė nusivylimo Klaipėdos savivaldybės principais bei esą atsainiu požiūriu. Ir nors Klaipėda verslininkui atrodė pats patraukliausias miestas tokiam projektui, dabar bendraujama su kitomis savivaldybėmis, kurios esą labai susidomėjo šia idėja.

"Net neabejoju, kad Lietuvoje parašiutizmo tunelis bus pastatytas, tik dar anksti prognozuoti, kur ir kada", - kalbėjo Ž. Varanka.

PALANGA iki koktumo išvaikščiotą jūros tiltą vadina vienu didžiausių turistų traukos objektu kurorte. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Ir vėl... baseinas

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje apsilankę Valstybinio turizmo departamento (VTD) atstovai žadėjo pagalbą įgyvendinant projektus, kurie padėtų išspręsti sezoniškumo problemą ir pritrauktų daugiau turistų.

"Pavyzdžiui, Druskininkuose pastačius vandens parką ir uždarą sniego trasą šios problemos neliko - jie gali pasiūlyti paslaugų bet kuriuo metų laiku. Reikėtų ir čia ko nors panašaus", - tuomet kalbėjo VTD direktorė Raimonda Balnienė.

Tačiau išklausiusi pajūrio kurortų savivaldybių atstovų turizmo skatinimo planus, ji nieko panašaus neišgirdo, nebent tai, kad geriausiu atveju 2013 metais Palangoje baigsis "Lino" baseino rekonstrukcija, po kurios baseinas virstų uždarų ir atvirų vandens pramogų kompleksu.

Pakako kelių objektų

Žvelgiant iš šono išties belieka pavydėti Druskininkų verslininkams, nes jie jau baigia pamiršti, ką reiškia frazė "sezoninis verslas".

"Sezoniškumą dar jautėme prieš 2-3 metus, dabar - nieko panašaus. O pastaruosius keturis mėnesius iš viso visi viešbučiai perpildyti ir laisvų vietų beveik nebeįmanoma rasti", - džiaugėsi ir kurorto meras R. Malinauskas.

Jis sakė net negalintis išskirti, kuris objektas - vandens pramogų parkas ar sniego arena yra pagrindinis turistų traukos objektas.

"Skaičiuojame, kad paskutinėmis savaitėmis kasdien abiejuose objektuose apsilanko kone po 2 tūkst. žmonių. Kuriant viešą traukos struktūrą taip ir buvo numatyta, kad šie du objektai bus vieni iš pagrindinių. Pats pirmas traukos objektas buvo įrengtas 2003 metais - tai miesto centrinės gydyklos", - džiaugėsi R. Malinauskas.

Rugpjūčio pabaigoje Druskininkuose oficialiai atidarytas žiemos pramogų kompleksas "Snow Arena" - pirmasis ištisus metus veikiantis tokio tipo centras Baltijos šalyse. Galbūt dėl šios priežasties sniego arena ir sulaukė didžiulio pasisekimo. Iki gruodžio vidurio čia jau apsilankė daugiau nei 70 tūkst. lankytojų. Ir toli gražu ne vien lietuviai.

Druskininkų meras apie tokios arenos statybą svajojo dar 2000-aisiais, kai buvo svarstomi strateginiai miesto plėtros planai. Esą tuo metu ir gimė idėja Druskininkus paversti nesezoniniu kurortu.

Šis projektas buvo gana rizikingas ir drąsus - jo sumanytojai nepabūgo šią areną statyti sunkmečiu. Darbai buvo pradėti 2009 metais, o bendra žiemos pramogų arenos vertė siekė 106 mln. Lt.

Planuose - dvi jūros

Tačiau įsirengę keletą traukos objektų Druskininkai nežada užmigti ant laurų. Šį pavasarį parke tarp Druskonio ežerėlio ir Vijūnėlės tvenkinio turėtų pražysti apie 130 tūkst. narcizų.

"Su nekantrumu laukiame pavasario, kai miestą apsems žiedų jūra", - prisipažįsta meras ir papasakojo šią idėją parsivežęs iš viešnagės Briuselyje.

Artimiausiuose planuose - keltuvas, kuris sujungs Druskininkų centrą su sniego arena.

"Viskas priklauso nuo pinigų. Projekto dokumentacija jau guli stalčiuose. Telieka surasti 10 milijonų, ir per metus objektas būtų įrengtas. O jis tikrai būtų reikalingas - ne tik patogi susisiekimo priemonė, bet ir puikus apžvalgos objektas, nes pakeltų lankytojus į 45 metrų aukštį", - planais dalijosi meras.

Viena iš rimtesnių investicijų - prie vandens atrakcionų parko planuojamas uždaras maniežas, priminsiantis dirbtinį paplūdimį. Meras pasakojo, kad planuojama įrengti teritoriją su pajūrio vaizdais, tikro šildomo smėlio kopomis, pušelėmis, mediniais takeliais ir banguotą jūrą imituojančiu baseinu.

"Kai bus gražus saulėtas oras, stiklinį stogą bus galima atidengti ir žmonės galės degintis, o kai bus apniukę, poilsiautojai tiesiog galės mėgautis vandens voniomis ar žaisti paplūdimio tinklinį. Tačiau jokiu būdu mes tokiais savo planais nebandome konkuruoti su pajūryje esančiais kurortais. Tiesiog darome tai, ką įsivaizduojame mums reikiant", - pasakojo R. Malinauskas.

Paprasta paslaptis

Nors daugelis besidžiaugiančių ar atvirkščiai - pavydinčių Druskininkams tokių sėkmingų projektų - dažnai lepteli: "Ko norėti, kai jie turi tokį merą", pats R. Malinauskas nelinkęs visų laurų priskirti tik sau.

SKAIČIAI. Rugpjūčio pabaigoje Druskininkuose oficialiai atidarytą žiemos pramogų kompleksą "Snow Arena" iki gruodžio vidurio jau išbandė daugiau nei 70 tūkst. lankytojų. Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.

"Tiesiog yra dvi komandos - politikų ir savivaldybės darbuotojų, o aš esu tik vienas iš komandos narių. Mes nesamdome jokių ekspertų ar patarėjų iš užsienio, kurie atvažiuoja, pasiima pinigus ir kartais tokių nesąmonių prirašo, kad klaiku skaityti. Viską darome savo jėgomis, pasitardami. Galbūt labiau pasižvalgydami, kas pasaulyje dedasi. Iš užsienio dažnai grįžtame su pasiūlymais, ką reikėtų ir ko nereikėtų daryti", - gimstančių projektų paprastą paslaptį išdavė R. Malinauskas.

Tačiau, kad neatrodytų, jog Druskininkų valdžiai ir verslininkams viskas pavyksta kaip pasakoje "Lydekai paliepus, man panorėjus", tenka pripažinti, kad ir šis kurortas turi neįgyvendintų projektų. Tarp tokių R. Malinauskas paminėjo vadinamuosius Kongresų rūmus - tūkstančio vietų konferencijų salę, pritaikytą ir kultūriniams, ir pramoginiams renginiams.

"Mums šio objekto verkiant reikia, bet prasidėjęs sunkmetis ir kitos Lietuvoje aktualios problemos sutrukdė tą projektą įgyvendinti. Tikiuosi, pavyks", - optimizmo neslėpė Druskininkų meras, tačiau pripažino, kad sunkmečiu darosi vis sunkiau pritraukti investuotojų.

"Pasidaryti Paryžiumi mes nepajėgsime"

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė
Visų pirma reikėtų akcentuoti, kad Klaipėda nėra kurortas. Mes esame tik vietinio turizmo miestas, o be to - mes esame uostamiestis. Užsibrėžę per daug tikslų galime tiesiog išsiblaškyti. Tikrai nemanau, kad dabar reikėtų pradėti pilti dirbtines salas iš miesto biudžeto lėšų. Pasidaryti Paryžiumi mes nepajėgsime.
Esminis dalykas yra tas, kad vartotojų skaičius, kurį sudaro vietos gyventojai ir turistai, Klaipėdoje turi tendenciją mažėti. O verslininkai ir skaičiuoja, ar jiems verta investuoti pinigus mieste, kuriame vartotojų mažai. Kaip manote, kodėl taip ir neatsidarė vandens pramogų parkas prie Klaipėdos? Dėl tos pačios priežasties. Bėda yra ta, kad vis nepakanka pinigų rinkodaros veiklai, kad pavyktų pritraukti daugiau turistų. Jei jų būtų daugiau, gal ir verslininkai labiau norėtų investuoti.
Iš tų, kurie kreipiasi į savivaldybę su įvairiais pasiūlymais, dažnai išgirstame klausimą: "O koks bus miesto indėlis į mūsų projektą?" Privačių investicijų projektus mes palaikome, tačiau nepakanka vieną kartą ateiti, kaip buvo su minėtu parašiutizmo tuneliu.
Nesutinku, kad Klaipėda miega. Dabar yra sprendžiamas ledo maniežo klausimas. Svarstoma, kaip miestas galėtų prisidėti, kad toks objektas atsirastų Klaipėdoje.
Žinoma, Druskininkai dabar atrodo išskirtinė savivaldybė, tačiau šiandien dar sunku pasakyti, ar tie projektai tikrai atsipirks.

Didžiausias traukos centras - Palangos tiltas

Akvilė KILIJONIENĖ, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė
Palangos vizija - aktyvaus laisvalaikio, sporto, sveikatinimo kurortas. Šiemet Nemirsetoje pradėsime Europos Sąjungos standartus atitinkančio kempingo statybą, truksiančią dvejus metus. Netrukus Palangoje išdygs universali sporto salė. Taip pat šiemet bus pradėtos ir didžiulio, ES standartus atitinkančio futbolo aikštyno statybos.
2011 m. parengta geoterminio vandens panaudojimo galimybių studija.Geoterminį vandenį planuojama panaudoti mineralinių ir terminių vandenų gydyklose Vytauto gatvėje. Buvusiose purvo gydyklose išdygs 50 tūkst. kv. m ploto SPA kompleksas su geoterminio ir mineralinio vandens panaudojimo galimybėmis.
Jau pavasarį mažieji palangiškiai ir svečiai bus pakviesti į naują vaikų parką šalia jūros. Vaikų reikmėms ateityje ketinama pritaikyti ir šalia esantį miškelį - čia atsiras mįslių takas ar pasakų personažų skulptūros.
Be kitų, vyksta ir Palangoje numatomos statyti ledo arenos planavimo darbai, vietoje "Lino" baseino projektuojamas baseinų kompleksas. Šių metų miesto biudžete tikimasi rasti reikiamą sumą bei Palangoje įrengti observatoriją. Kitąmet prasidės koncertų salės statyba. Tai tkimasi padaryti iki 2013 m.
Beje, praėjusiais metais iš pagrindų renovuotas jūros tiltas, o šis objektas yra vienas iš didžiausių turistų traukos objektų.