Donorų pažymėjimai: dar daugiau painiavos

Sprendimai

Jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos kraujo donorams išduodami pažymėjimai gali "pririšti" donorą prie vienos donorystės įstaigos. Tokį valdžios sprendimą donorystės įstaigų vadovai laiko neapgalvotu ir diskutuotinu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi kraujo donorystės įstaigos - Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir pusiau privatus Kraujo donorystės centras (KDC). Kol Lietuvoje nesukurta bendra donorų duomenų bazė, dviejų įstaigų buvimas kelia neaiškumų dėl neatlygintinų donorų apdovanojimo, sunku kontroliuoti ir jų donacijų dažnumą.

Situacijos aiškesne nepadarė ir rugpjūčio pabaigoje sveikatos apsaugos ministro Gedimino Černiausko pasirašytas įsakymas Dėl kraujo donoro pažymėjimo formos patvirtinimo.

Nepaisant to, kad kraujo donoras gali duoti bet kurioje donorystės įstaigoje, įsakyme reglamentuota, kad donoro pažymėjimas išduodamas ir pildomas kraujo donorystės įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Be to, pažymėjimo numeris sudaromas iš kraujo donorystės įstaigos pavadinimo santrumpos, brūkšnelio ir skaičiaus.

"Manome, kad prieš pasirašant įsakymą daug kas neapgalvota. Išspręsta tik idėja - kad donorų pažymėjimai turi būti. Tai būtų naudinga, kol nesukurtas bendras donorų registras. Tačiau nuoroda į įstaigą - absurdas, juk donoras negali būti vienos ar kitos įstaigos. Pagaliau jis gali persikelti į kitą miestą, išvykti į kitą šalį, o ten irgi gali duoti kraujo", - "Vakarų ekspresui" sakė KDC Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys.

Jo nuomone, šis sprendimas nėra "išdiskutuotas" ir ministerija turinti jį išaiškinti.

NKC Klaipėdos filialo vadovė Aelita Skarbalienė pritaria, kad situacija dėl pažymėjimų paini, kadangi nėra bendros duomenų bazės. Numeris, kuriame atsispindėtų pažymėjimą išdavusios įstaigos pavadinimas, galintis sukelti sunkumų ir papildomos painiavos.

"Turbūt sistemą reikėtų pradėti tvarkyti nuo bendros duomenų bazės sukūrimo. Tačiau sprendimų, deja, iki šiol dar nerasta", - apgailestavo ji.

Pagal ministro įsakymą, kraujo donoro pažymėjime turėtų būti žymimos visos - ir atlygintos, ir ne - kraujo donacijos. O viename iš pažymėjimo puslapių įrašyti duomenys apie tai, kiek kartų ir kokį kraujo kiekį iš viso donoras davė nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. Naujokaitė, paklausta, ar tokia tvarka "nepririš" donoro prie įstaigos, išdavusios pažymėjimą, ar jame galės įrašą daryti kitos įstaigos atstovai, raštu "Vakarų ekspresui" tik pacitavo įsakymą ir pridėjo, jog tokia tvarka SAM ne stabdo kraujo davimą, o nori paskatinti neatlygintiną donorystę.

Be to, specialistė pažymėjo, jog Lietuvoje planuojama kurti bendrą donorų registrą, tačiau jo įkūrimas yra laiko ir investicijų reikalaujantis dalykas, todėl negali būti sukurtas per mėnesį. Naujoji įsakymu patvirtinta tvarka esanti reikalinga susisteminti duomenims apie kraujo davimą, ji padėsianti ir kuriant bendrą registrą.

Genovaitė PRIVEDIENĖ