Dilema valdžiai: mokesčiai arba blaivesnė tauta

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Erikas Tamašauskas ir Audrius Endzinas prieš keletą savaičių pateikė Seimui siūlymą patobulinti Alkoholio kontrolės įstatymą, kad svaigiaisiais gėrimais būtų galima prekiauti nuo 9 iki 24 valandos. Parlamentarams pritarus, kaip pagrindinis komitetas svarstymui pasirinktas Ekonomikas komitetas, papildomas - Sveikatos. Ir nors pataisos į Seimą grįš tik rudenį, jos jau dabar kaita aistras.

Prarandami mokesčiai

Vienas iš svarbiausių pateikiamų argumentų, kodėl reikėtų ilginti prekybą alkoholiu iki 24 valandos, yra šešėlinė prekyba, dėl kurios į biudžetą nesurenkami milijonai mokesčių.

"Nepaisant šio draudimo, nelegali prekyba nelegaliais alkoholiniais gėrimais vyksta, kaip ir sovietiniais laikais: grįžo vadinamosios bobutės, papildomu verslu užsiima taksistai. Mes manytume, kad reikėtų šią dalį, kad ir dviejų valandų laikotarpį, grąžinti į legalias parduotuves, kartu - grąžinti mokesčius į valstybės biudžetą", - pristatydamas pataisą motyvavo E. Tamašauskas.

Alkoholio prekyba yra legalus verslas ir jo mes negalime uždrausti. Jeigu taksistai pardavinėja naktimis, užsidėję 10 litų siekiančius savus antkainius, tai jie vis tiek pirma perka parduotuvėje ir vis tiek mokesčius sumoka. Blogiau tik tada, jei pardavinėja kontrabandines prekes ar surogatus. Tačiau jei mes įkūrėme Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, tai tegul ji ir dirba, tegul ji ir užtikrina, kad tų pažeidimų nebūtų Julius VESELKA, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Prekybos tinklų atstovai taip pat nėra linkę džiaugtis draudimais. Anot prekybos centro "Maxima" Atstovės viešiesiems ryšiams Renatos Saulytės, dėl akcizų, alkoholio reklamos bei prekybos apribojimų alkoholio pardavimai sumažėjo.

"Visoje Lietuvoje mes šiuo metu turime tris visą parą veikiančias parduotuves, vieną iš jų - Klaipėdoje, bet parduotuvių dėl šio draudimo uždaryti nereikėjo - viską lemia žmonių srautai. Nors alkoholio pardavimai sumažėjo penktadaliu, tačiau mes visgi manome, jog tai yra tiesiog nepatogu žmonėms. Nors dabar dauguma lyg ir susitaikė, aprimo, nes iš pradžių būdavo, jog ir apšaukdavo pardavėjas, piktindavosi tvarka. Taip pat akivaizdu, jog alkoholio prekyba "traukiasi" į šešėlį ir tai yra nenaudinga valstybei", - sakė R. Saulytė.

Kad pardavimai sumažėjo, pripažino ir prekybos tinklo "Iki" atstovas viešiesiems ryšiams Valdas Lopeta. Jo teigimu, parduotuvėse, kurios dirba iki 23 valandos, po draudimo prekyba alkoholiu pastebimai smuktelėjo: "Mūsų prekybos tinkle daugelis parduotuvių dirba iki 22 valandos, todėl čia žymesnių alkoholio prekybos pokyčių nebuvo. Tačiau tose parduotuvėse, kurios dirba iki 23 valandos, įvedus draudimą, šios prekių grupės pardavimai sumažėjo iki 10 procentų."

Draudimų sukeltas problemas taip pat įvardijo ir bendrovės "Švyturys-Utenos alus" pardavimų vadovė Rūta Tamulevičienė: "Nemanau, jog parduotuvėse įvedus pakeitimus, skaičiai ženkliai pasikeistų, nes pakitimai ten nežymūs. Žinau tik, kad degalinėse, uždraudus prekiauti alkoholiu naktį, prekyba sumažėjo net 50 procentų. Mano asmenine nuomone, galbūt naktį prekiauti alkoholiu ir nereikėtų, tačiau bent prailginti laiką būtų galima, nes žmonės važiuoja į vakarėlius ir norėtų nusipirkti alkoholio."

Jos teigimu, draudimai vienareikšmiškai skatina "šešėlį".

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka buvo panašios nuomonės ir sakė, jog greičiausiai komitetas pasisakys už tokią pataisą.

"Alkoholio prekyba yra legalus verslas ir jo mes negalime uždrausti. Jeigu taksistai pardavinėja naktimis, užsidėję 10 litų siekiančius savus antkainius, tai jie vis tiek pirma perka parduotuvėje ir vis tiek mokesčius sumoka. Blogiau tik tada, jei pardavinėja kontrabandines prekes ar surogatus. Tačiau jei mes įkūrėme Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, tai tegul ji ir dirba, tegul ji ir užtikrina, kad tų pažeidimų nebūtų. Šiuo atveju Seimas tikrai turės apsispręsti ir mes diskutuosime. Jeigu gydytojai specialistai pateiks tikslius duomenis ir rezultatus, svarstysime juos, tada galbūt ir nepritarsime šiam pakeitimui. Kol kas su jų argumentais nesutinku, nes jie tik teigia, jog jei leisime pardavinėti ilgiau, uždirbtus pinigus teks skirti sveikatos apsaugai. Nemažai pažįstu nuolat geriančių žmonių, tai jie ne tik nesikreipia į jokius gydytojus, bet ir pensijos vargiai sulaukia... Kita vertus, kažkada Gorbačiovo įvestas "sausas įstatymas" tikrai suveikė, tad jei bus įrodyta, jog tos dvi valandos irgi veikia, būtinai atsižvelgsime", - vyraujančias tendencijas Ekonomikos komitete išsakė J. Veselka.

Draudimai - veiksmingi

Anot Klaipėdos gydytojo reanimatologo Arūno Grigaliūno, tiesa, jog ne visi apsinuodijusieji alkoholiu kreipiasi į specialistus - kai kurie bando atsigauti namų sąlygomis, vartodami daug skysčių ar gydydamiesi kitais metodais. Tačiau yra nemažai ir tokių, kurie nesugeba išsiversti be medikų pagalbos.

A. Grigaliūnas pažymėjo, jog iki šiol visi metodai, skirti alkoholio prevencijai, buvo itin veiksmingi.

"Anksčiau mus kviesdavosi bent 6-7 kartus per dieną, o uždraudus alkoholiu prekiauti po 22 valandos, tokių iškvietimo sumažėjo perpus. Dabar norima vėl leisti prekiauti, bet tai tik verslininkų norai - už juos teks mokėti sveikatos apsaugos sistemai skirtais pinigais", - įsitikinęs gydytojas reanimatologas.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus Česlovo Balsio teigimu, tarnyba yra nepolitinė ir į politikų sprendimus nesikiša.

"Tarnyba nėra įgaliota kovoti su kontrabanda. Nei tarnyba, nei policija negali sunaikinti šešėlinės prekybos - ji egzistuoja visame pasaulyje. Mano nuomone, turėtų būti daroma taip, kaip numatyta įstatyme. Turėtų būti mažinamas prieinamumas, o alkoholio prekybos laiko apribojimas yra vienas iš tų būdų, kaip tą prieinamumą sumažinti. Jeigu gamintojai sako, jog šešėlinė prekyba sudaro 30 procentų, tai turint omenyje dar ir tai, jog esame pirmaujantys pagal suvartojamo alkoholio kiekį, būtume visiškai prasigėrę. Efektyviai padėti galėtų ne laiko apribojimas, o kainos didinimas", - sakė Č. Balsys.

Dabar ribojama alkoholio reklama nuo 2012-ųjų metų turėtų būti visiškai uždrausta. Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, reikia didinti ir kainas. Paskaičiuota, jog 10 procentų padidinus alkoholio kainas, vartojimas sumažėja net 4 procentais. Trečioji priemonė yra būtent šiuo metu įvardijamas prieinamumo ribojimas. Visos šitos priemonės yra skirtos tam, kad būtų išvengta nelaimių kelyje, traumų, mirčių Antanas MATULAS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Anksčiau mus kviesdavosi bent 6-7 kartus per dieną, o uždraudus alkoholiu prekiauti po 22 valandos, tokių iškvietimo sumažėjo perpus. Dabar norima vėl leisti prekiauti, bet tai tik verslininkų norai - už juos teks mokėti sveikatos apsaugos sistemai skirtais pinigais Arūnas GRIGALIŪNAS, gydytojas reanimatologas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas "Vakarų ekspresui" teigė, jog jį stebina kai kurių Seimo narių abejingumas argumentams.

"Keista, jog kai kurie Seimo nariai vis dar sako, kad mes neturime argumentų. Aš net per Seimo posėdžius išplatinau Statistikos departamento duomenis, jog situacija gerėja. Arba jie dar nesuvokia, arba jie tiesiog nenori girdėti faktų dėl kažkokių interesų", - sakė komiteto pirmininkas.

Paklaustas, ar tarnybos bei policija gali kovoti su kontrabanda ir nelegalia prekyba, A. Matulas buvo vienareikšmiškas: "Tai, jog jie negali susitvarkyti su kontrabanda, yra absurdiškas teiginys. Reikia tik mažiau šnekėti ir daugiau dirbti. Vien Pasvalyje buvo šeši "taškai", apie kuriuos pranešiau komisarui. Kadangi visa informacija pasitvirtino, jie buvo uždaryti. Skatinu ir visuomenę netylėti, jeigu jų kaimynystėje prekiaujama alkoholiu. Kreipkitės į merą, policiją, Seimo narius... Visai neseniai priėmėme Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pataisą, kurioje įgalinome savivaldybes reaguoti į žmonių skundus, straipsnius žiniasklaidoje. Nuo šiol savivaldybės galės pačios apriboti įtartinų barų, parduotuvių ir kitų alkoholio prekybos vietų pardavimo laiką ar net atimti licenciją."

A. Matulas taip pat įvardijo, jog pagrindinis kompleksinių priemonių siekis yra mažinti suvartojimo ir skaudžių alkoholio sukeltų pasekmių skaičių.

"Remdamiesi Europos Komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos bei užsienio šalių institutų duomenimis ir pasiūlymais, po truputį juos taikome ir Lietuvoje. Dabar ribojama alkoholio reklama nuo 2012-ųjų metų turėtų būti visiškai uždrausta. Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, reikia didinti ir kainas. Paskaičiuota, jog 10 procentų padidinus alkoholio kainas, vartojimas sumažėja net 4 procentais. Žinoma, šiuo metu, per ekonominę krizę, gal ir nereikia kainų didinti, bet tai yra vienas iš variantų. Na, ir trečioji priemonė yra būtent šiuo metu įvardijamas prieinamumo ribojimas. Visos šitos priemonės yra skirtos tam, kad būtų išvengta nelaimių kelyje, traumų, mirčių", - sakė A. Matulas.

Netyli ir mokiniai

Savo pozicijas dėl alkoholio prekybos apribojimų išsako ir mokiniai. Lietuvos mokinių parlamento narės Eglės Daukšytės teigimu, sunku būtų įžvelgti teigiamus pataisos aspektus, o draudimas prekiauti alkoholiu po 22 valandos esą jau yra davęs apčiuopiamų rezultatų.

"Geriausias draudimų rezultatas yra tai, jog sumažėjo alkoholiu apsinuodijusių nepilnamečių skaičius. Verslininkų pateikiamas argumentas dėl šešėlinės ekonomikos nėra itin svarus, nes šešėlis visada egzistavo ir egzistuos, nepriklausomai nuo draudimų. Buvo kalbama apie visą parą dirbančius barus, tačiau pakeitus pardavimo laiką, jie tikrai neišnyks ir įstatymą apeis lygiai taip pat, kaip ir iki šiol. Šiuo atveju būtų galima nebent įvesti minimalų baro plotą, jog buvusios visą parą dirbančios parduotuvės nevirstų fiktyviais barais. Mums tik reikia paklausti, kas mums svarbiau: sveiki žmonės ar papilnėjęs biudžetas?" - sakė E. Daukšytė.

Skaičiai ir faktai

Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta, kad iki 2010 metų gryno alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, turėjo sumažėti 25 procentais - beveik iki 7 litrų per metus. Tai yra iki Pasaulio sveikatos organizacijos įvardinamos saugios populiacinės ribos, kurią pasiekus, tampa įmanoma kontroliuoti alkoholio žalą visuomenei ir asmeniui. 2007 metais legaliai parduodamo alkoholio kiekis buvo 14,3 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui per metus, o, priskaičiavus nelegalų alkoholį, jis galėjo siekti iki 20 litrų. Tai reiškia, kad suvartojimas tris kartus viršijo saugią populiacinę ribą.

* Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, susirgimų alkoholinėmis psichozėmis skaičius sumažėjo nuo 128,3 atvejo 100 tūkstančiui gyventojų 2007 metais iki 113,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2008 metais ir 87 atvejų 100 tūkstančiui gyventojų 2009-aisiais.

* Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, pritaikius gėrimų prekybos ir kainos kontrolės bei reklamos draudimus, vien per 2008-uosius dėl apsinuodijimų alkoholiu gydytų 7-14 metų amžiaus vaikų sumažėjo nuo 105,2 iki 81,2, skaičiuojant 100 000 gyventojų.

* Alkoholio gamintojų teiginį dėl nelegalaus alkoholio plūstelėjimo į Lietuvos rinką paneigia Lietuvos muitinės duomenys, jog per šių metų sausį-vasarį sulaikyta 738 litrai nelegaliai gabenamo alkoholio, tai yra 2,5 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

* Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, prekybą alkoholiu prailginus vos valanda, 70 procentų padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius, o dėl prekybos alkoholiu valandų apribojimų esą net 44 procentais sumažėja žmogžudysčių.