Dienraštis "Respublika" nutraukia leidybą

"Mielieji, ištikimieji „Respublikos“ skaitytojai! Mūsų visų lietuviškas dienraštis, jau 25-uosius metus skelbiantis laisvą, bet valdančiųjų nuolat pultą žodį, priverstas užsidaryti. Taip baigsis konservatorių „Rusijos minkštųjų galių sulaikymo“ projektas, nukreiptas prieš lietuvišką žiniasklaidą ir lietuvišką verslą apskritai. Konservatorių projektas, kurį įgyvendina dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dienraštis „Respublika“ bus leidžiamas iki antrojo prezidento rinkimų turo. Mes iki paskutinio numerio padėsime piliečiams pasirinkti.

Tad iki dienraščio „Respublika“ paskutinio numerio liko 10 dienų.

Tai įvyks ne mūsų valia. Ne todėl, kad išsigandome ar prisitaikėme. Todėl, kad, kaip rodo „Respublikos“ gyvavimo istorija, visada buvome per drąsūs. Per mažai nuolankūs. Per daug matėme to, ką besikeičiantys valstybės valdantieji draudė matyti. Nenorėjo ir dabar nenori, kad užkulisinės jų machinacijos iškiltų į viešumą. Nes jie visada bijojo ir dabar bijo. Lietuvos žmonių. Gal kas nors išlįs į viešumą. Gal nepavyks išsisukti nuo atsakomybės. Tik slepia tą vidinę paniką dirbtinėmis šypsenomis. O mes jų nebijojome. Todėl visada buvome tramdomi, puolami.

Paskutinis toks puolimas - „Respublikai“ žaibišku greičiu panaikintos PVM lengvatos. Tai reiškia, kad esame dusinami finansiškai. Kadaise, 1993 metais, kai buvo nušautas mūsų kolega Vitas Lingys, mus bandė palaužti fiziškai. Atvirai. Pačiu brutaliausiu pavidalu. Dabar laikai pasikeitė. Lietuvių kritiškos mintys, nepalankios konservatoriams ir socialdemokratams, imtos slopinti finansiškai. Pritaikant nelengvatinio PVM vėzdą. Tas vėzdas pritaikytas ne mūsų redakcijai. Pritaikytas mūsų skaitytojams. Kad jie nežinotų, kas su jais daroma. Kaip su jais iš tiesų elgiamasi. Kad jie tikėtų, jog mūsų valdžiukės yra nuo paties Dievo. Niekada neklystančios. Darančios dėl Lietuvos tik gerus darbus.

Vėzdas taikomas visiems, kuriems dėl Lietuvos skauda. Kurie nenori prarasti Lietuvos žemės. Kurie nori gyventi iš tikrųjų nepriklausomoje ir savo piliečius gerbiančioje valstybėje. Kurie nemano, kad valstybė sutampa su jos valdžia. Ir svarbiausia - niekada nemano, kad valdžia yra nekritikuotinas monstras. Kuris niekada neklysta.

Kai kitokios nei oficialios valdančiųjų kalbos yra brutaliai užtildomos, naikinte išnaikinamos viešojoje erdvėje, tokia valstybė jau nėra demokratinė. Nes piliečių mintys, rūpestis dėl Lietuvos dirbtinai nugramzdinami į pogrindžius. Į priplėkusius rūsius. Taip besielgianti valdžia tampa savo piliečiams labai pavojinga.

Kreiva ta demokratija, kurioje išlieka tik patys nuolankiausi, klusniausi individai. Ir nuolankiausia, užsieniečiams tarnaujanti žiniasklaida. Tokia demokratija yra tik parodija. Kreiva ta valstybė, kurioje valdžios kritika vadinama „smurtu“, „pornografija“ ar „neetišku elgesiu“. Tokioje valstybėje piliečių referendumai jau laikomi „smurtu“. O žmonių siekis išsiaiškinti, kur švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, matyt, yra pati baisiausia pornografijos forma. Nes išrengia valdininkiją nuogai.

Mes nė kiek nesigailime, kad esame kitokie. Kad esame ir visada būsime ne prisitaikėliai. Mes prisitaikėme tik prie švaresnės, doresnės lietuvių Lietuvos. Prie tos, kuri ne griauna, o kuria. Kuri stengiasi išsaugoti mūsų laisvą, neišvogtą, nepraskolintą, nenutautintą valstybę. Su neprarastomis, nenukapotomis šaknimis. Štai mūsų tikroji etika!

Kreiva ta demokratija, kurioje piliečiams jau neetiška reikšti savąją nuomonę. Jau etiška jos neturėti. Laukti, kol valdžia ją, niekada neklystančią, suformuluos. O tada tik linksėti, pritarti. Kreiva ta valstybė, kurioje kritiškesnės, laisvesnės žmonių mintys laikomos priešais. Užsienio mokamais agentais. Nors priešas yra tas, kuris mūsų valstybėje restauruoja, tyliai atkuria totalitarinės santvarkos bruožus. Nes ko daugiau tikėtis iš buvusių komunistų? Nesvarbu, kad dabar išsilaksčiusių į dvi skirtingų pavadinimų partijas. Komunistinis mąstymas tik šiek tiek užpudruotas. O esmė ta pati. Kitaminčius slopinti, dusinti.

Lietuva įvairiais draudimais, direktyvomis ir kreiva etika jau baigiama užtildyti. Tačiau ji vis vien niekada neužtils. Tik pereis į rezistencinį režimą. Tai - itin pavojingas mūsų istorinis tarpsnis. Nes Lietuva jau priešinasi ne sovietiniams okupantams, o ima kovoti su savimi. Su nacionaliniais dienraščiais. Nacionaliniu verslu, pravardžiuojamu „oligarchais“. Su jaunimu, išvaromu į užsienį. Ir ypač baisu, kad prieš gyvąją Lietuvą jau kovoja jos valdantieji. Teliko jiems nuspręsti, kad Lietuva yra pornografinė, smurtinė. Ir viešai paskelbti, kad valstybė naikinama. Nes kol kas ji naikinama slaptai. Bet metodiškai."

„Respublikos“ žmonių vardu
Olava STRIKULIENĖ