"Didžiavomės, kad esame lietuviai"

Tautos atmintis

Sausio 13-osios išvakarėse prie Klaipėdos savivaldybės buvo paminėta 1991-aisiais krauju apšlakstyta Lietuvos laisvės gynėjų kova. Skaudūs mūsų istorijos įvykiai prisiminti patriotinėmis eilėmis ir dainomis. Tik laužas nedegė taip, kaip prieš keturiolika metų. "Atmintis blėsta", - kažkas replikavo.

Ar iš tiesų taip greitai užmirštame tokius nesenus ir reikšmingus įvykius? Aplink niekaip neįsiplieskiantį laužą būriavosi daugiausiai senyvo amžiaus žmonės bei tie, kurie 1991-aisias stovėjo pirmosiose laisvės gynėjų gretose prie Klaipėdos savivaldybės bei Girulių televizijos bokšto.

Pasigenda labiausiai rizikavusių

Architektas, tuometinis skautų organizacijos vadovas, savanoris Vytautas Šliogeris po keturiolikos metų Merijos gynybą 1991-ųjų sausio 13-ąją vertina, kaip desperatišką klaipėdiečių poelgį.

"Jeigu būtų pastatą ėmę, būtų paėmę per pusvalandį. Tačiau bent jau aš asmeniškai tada buvau lyg transe. Buvau įsitikinęs, kad darau tai, ką privalau daryti. Atiduoti, tai ką esu skolingas. Ką skolingas? - Laisvę tėvynei. Praėjusių metų Kovo 11-ąją labai nusivyliau - nepajutau nei šventės, nei laisvės džiaugsmo širdyje. O šiandien, bendraudamas su žmonėmis, su kuriais tada buvome gynėjų gretose, jaučiu. Apmaudu, kad dabar čia nėra net pusės prieš keturiolika metų čia buvusių žmonių. Pasigendu tų, kurie iš tikrųjų smarkiai rizikavo savo užpakaliu. Todėl manau, kad ši diena minima netinkamai", - sakė V. Šliogeris.

"Patys vos nepadegėm"

Vieno pirmųjų Lietuvos saugumo tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų Raimundo Praleikos prisiminimuose Sausio 13-osios įvykiai asocijuojasi ne tik su siaubu, įtampa, bet ir su lietuvių vienybe.

"Sužinojome, kad link Klaipėdos važiuoja tankai, kareivinėse stovi paruošti šarvuočiai. Matėme, kas vyksta Vilniuje, buvo aišku, kad tai gali įvykti ir Klaipėdoje, nes jedinstvininkų čia buvo daug. Jauniausius gynėjus, moteris varėme namo, bet niekas nenorėjo eiti. Visi buvo pasiryžę kovoti, visi buvo kaip vienas", - pasakojo R. Praleika.

Pašnekovas prisiminė ir linksmų kuriozų. "Gynėjai buvu apsiginklavę benzinu, "molotovo kokteiliais", armatūra. Merijoje stovėjo penkios dėžės su "molotovo kokteiliais". Pastatėme prie jų sargybą. Jaunas vaikinukas stovi, saugo ir... rūko. Tuometiniam vicemerui, savanorių būrio vadui Rimantui Ulevičiui pamačius tą vaizdą rankos pradėjo drebėti. Galėjome patys Meriją padegti".

Tarsi broliai ir seserys

Klaipėdietė Teresė su visa šeima stengiasi kiekvienais metais dalyvauti Sausio 13-osios minėjime prie Savivaldybės. "Tada prieš keturioliką metų, taip pat buvome atėję, bet ne naktį, dieną. Čia tvyrojo ypatinga atmosfera. Visi susirinkę klaipėdiečiai buvome kaip broliai ir seserys. Didžiavomės, kad esame lietuviai. Dabar to nėra", - apgailestavo moteris.

"Buvo baisi įtampa"

Cirilis Norkus 1991-aisias buvo Krašto apsaugos departamento Klaipėdos zonos viršininkas. "Prisimenu viską tarsi būtų šiandien. Buvo baisi įtampa. Ačiū Dievui, kad čia, Klaipėdoje, išvengėme kraujo. Dabar įdomu vėl prie laužo susitikti, bendrauti su tais žmonėmis, su kuriais drauge išgyvenome šį baisų istorinį įvykį. Jie tapo artimi, ne taip, kaip broliai ar draugai, kaip bendraminčiai. Su jais galime pasikalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie ateitį", - optimistiškai kalbėjo Lietuvos kariuomenės pulkininkas už tarnybą Lietuvai apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medaliu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu ir vardiniu ginklu.

Apie Sausio 13-osios įvykius, apie nepriklausomos Lietuvos kariuomenės, muitinės kūrimąsi ir kt. C. Norkus parašė ir išleido knygą "Tėvynės labui". Paklaustas, ar fiksuoja šiandieninės Lietuvos politinius ir istorinius įvykius pašnekovas prisipažino: "Minčių turiu, tačiau nesakysiu. Yra toks prietaras, jei pasakai, tai neišsipildo. Parašyti gali, išleisti knygą sunku", - šypsojosi Cirilis.

"Laisvė brangi, nes nereikia rusiškai kalbėti"

Su mama į minėjimą atėjusi Jundė 1991-aisiais dar nebuvo gimusi. Tačiau dvylikametė klaipėdietė puikiai žino, kas nutiko sausio 13-ąją.

"Lietuviai kovojo, kad rusai neužimtų Seimo, televizijos bokšto Vilniuje, Savivaldybės ir televizijos bokšto Klaipėdoje. Susibūrę prie šių pastatų jie kūreno laužus, šoko, dainavo. Bet rusai atvažiavo su tankais. Buvo daug mirusių. Šiandien mes juos prisimename. Po tų įvykių Lietuva atgimė, mes tapome laisvi.

Man laisvė brangi. Nereikia rusiškai kalbėti, galiu laisvai vaikščioti po Klaipėdą, skaityti knygas ir mokytis lietuviškai", - pasakojo mergaitė.

Daugiau panašaus amžiaus vaikų renginyje nebuvo matyti. Pasak Jundės, nedaugelis jos bičiulių eina į minėjimus, švenčia valstybines šventes. "Jeigu tėvai prisimena istorinius įvykius - tai ir vaikai prie jų prisijungia", - aiškino Jundė.

Jurga PETRONYTĖ