Dėl savo kandidatavimo į prezidentus Rolandas Paksas teismui siūlo darsyk kreiptis į Konstitucinį Teismą

R. Paksas teismo prašo panaikinti VRK sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti R. Paksui rinkėjų parašų rinkimo lapus dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nustatytų reikalavimų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VRK išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus bei įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą. Be to, R. Paksas LVAT siūlo dar kartą kreiptis į KT ir Europos Teisingumo Teismą (ETT).

R. Paksas tikisi, kad šį kartą teismas neturėtų atmesti jo skundo. Teismas tai jau buvo padaręs 2012 m., kai VRK atsisakė registruoti R. Paksą kandidatu Seimo rinkimuose, tačiau teismas tuomet palaikė komisiją.

"Jeigu klausėte išdėstytų argumentų, tai net abejonių nėra, kad būtų padarytas kitoks sprendimas. Jeigu šioje istorijoje nebus politinio kvapo, argumentų VRK pusėje nėra", -po teismo posėdžio žurnalistams sakė R. Paksas.

Politiko teigimu, LVAT dar kartą kreiptis į KT ir ETT reikia, nes, anot R. Pakso, KT turėtų plačiau pasižiūrėti į pasikeitusią doktriną, Konstitucijos reinterpretaciją, 2014 m. sausio 24 d. nutarimą.

"Užtenka ginti padarytą klaidą. Praėjo 10 metų, reikėtų pakeisti tą sprendimą KT ir nevarginti Seimo narių su Konstitucijos keitimu", - dėstė partijos Tvarka ir teisingumas lyderis. Jo vertinimu, ką yra pasakęs ir KT, Europos Sąjungos teisė turi viršenybę prieš Lietuvos teisę, jei yra kolizija. Konstitucijos keisti nereikia, ją reikia reinterpretuoti, mano R. Paksas.

R. Pakso gynėjas advokatas Gytis Kaminskas aiškino, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) nare tapo 2004 m., o R. Paksas iš prezidento posto pašalintas buvo pašalintas prieš Lietuvai tampant ES nare ir prisiimant visus Bendrijos įsipareigojimus.

"Per tą laiką keitėsi teisinė bazė, mes įdiegėme tiek ES teisės principus, tiek teisės normas. Dabar, 2014 m., KT pasakė apie jų viršenybę, netgi Konstitucijos atžvilgiu, kuri priimta referendumu. Todėl atsirado būdas reinterpretuoti, pertvarkyti, naujai pakeisti KT doktriną. KT doktrina, būtent, ir neleidžia R. Paksui kandidatuoti bei įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimą. Negali būti teisinėje valstybėje, kurioje vykdomas teisingumas, ir skelbiami sprendimai Lietuvos Respublikos vardu tokia situacija, kai sprendimas paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu nevykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo", - aiškino advokatas.

Teisininkas taip pat priminė KT išaiškinimą, Lietuva gali vykdyti savo Konstituciją tik tu atveju, jeigu ji išstos iš ES, nes toks konstitucinis reguliavimas nesuderinamas su ES narystės įsipareigojimais.

"Konstitucinis Teismas turi reinterpretuoti savo prieš tai pasakytą doktriną, t.y. neterminuotai, iki gyvos galvos. Tai kaip neproporcingą pripažino EŽTT", - apie LVAT kreipimąsi į KT kalbėjo R. Pakso advokatas.

VRK teisme atstovavusi pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė kalbėjo, kad komisija pagal įstatymą vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, Konstitucija ir priėmė teisėtą sprendimą. Zenono Vaigausko pavaduotoja sakė, kad R. Pakso atveju buvo vadovautasi Prezidento, Seimo rinkimų įstatymu, Konstitucija ir kitaip pasielgti negalėjo.

"EŽTT sprendimas nėra tiesiogiai įgyvendinamas ir KT tai 2012 m. buvo pasakęs, kad reikia atlikti Konstitucijos pataisą. Jos iki šios dienos nėra priimtos. Vadovaujamės įstatymais, kurie galioja šiandien", - sakė VRK narė.

L. Matjošaitytė pabrėžė, kad VRK laikosi pozicijos, kad jeigu teismas nuspręs, jog reikia kreiptis į KT, tuomet teismas tesikreipia.

"Mes neprieštaraujame", - teigė VRK atstovė.

LVAT galutinį sprendimą šioje byloje arba datą, kada jis bus paskelbtas, skelbs 16 val.

Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti prezidento posto.

Tačiau sprendimą R. Pakso kandidatūrą kelti į prezidentus priėmė partijos Tvarka ir teisingumas valdyba. Esą tam kelius atveria KT išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.