Prieš trejus metus balandžio 1-osios išvakarėse uostamiesčio valdžios paskelbtą džiugią žinią, jog Klaipėda įtraukta į 2009 metais prestižinę regatą "The Tall Ship's Races" priimsiančių uostų sąrašą, ne vienas miestietis palaikė melagių dienos pokštu.
Ne visi ir žinojo, kad kelias iki netrukus - liepos 31 - rugpjūčio 3 dienomis
- Klaipėdoje finišuosiančios didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships' Races-2009" buvo pradėtas minti dar gūdžiais 1991-1992 metais.
Klaipėdos miesto tarybos narys Benediktas Petrauskas prisimena, jog pradžių pradžia buvo 1990-aisiais, kai dar tebestovėjo tankai, užsimezgusi draugystė su švedais. Karlskrona - pirmasis Klaipėdos miestas partneris.
"Švedai ir parekomendavo, kad galėtų regata atplaukti į Klaipėdą", - sakė B. Petrauskas.
Klaipėdiečiai to pro ausis nepraleido - neilgtrukus tuometinis miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir laivų agentavimo įmonės direktorius Aloyzas Vilkas išsiruošė į Londoną, kur įsikūrusi regatą rengianti organizacija "Sail Training International" (tuomet - dar "Sail Training Association"), dalyvauti jos metinėje konferencijoje. Apie Klaipėdą Vakarų šalių buriuotojai tuo metu nieko nežinojo ir jon neužsukdavo.
"1992-aisiais buvau Klaipėdos meras. Tarybos pirmininkas man sako: "Mere, važiuok. Reikia prisikviesti." Ir nuvažiavome dar kartą su A. Vilku pasiėmę prisistatymo filmuką. Pakvietėme, turėjome drąsos. Nežinojome tada nei reikalavimų, nei sąlygų, o jos, kaip matome, nėra tokios jau paprastos", - prisimena B. Petrauskas.
Nepaisant to, kad Klaipėda beveik prieš 20 metų dar nebuvo tokia, kokia yra dabar, neturėjo ir Kruizinių laivų terminalo, britai nežlugdė klaipėdiečių vilčių.
"Jie nepasakė: "Ne. Pas jus nėra krantinių, to ar ano." Jie pademonstravo tikrą britišką santūrumą ir džentelmeniškumą", - sakė B. Petrauskas.
Klaipėda neturėjo ne tik tinkamos infrastruktūros - čia nebuvo ir buriavimo tradicijų. Anot tuometinio Karinių jūrų pajėgų vado admirolo Raimundo Baltuškos, Lietuvos buriavimo sostinė, deja, buvo Kaunas.
| B. Petrauskas (kairėje), R. Baltuška (centre) ir A. Vilkas prestižiškiausią pasaulyje didžiųjų burlaivių regatą "The Tall Ships' Races" pakvietė dar praėjusį tūkstantmetį. Pagaliau žodis tapo kūnu. |
Klaipėdiečių išvykos pas regatos organizatorius nesiliovė - kviesti "The Tall Ships' Races" į Lietuvos uostamiestį važiavo ir buvęs meras Silverijus Šukys kartu su R. Baltuška bei savivaldybės administracijos atstove Ina Šidlauskiene. Jie važiavo ne tuščiomis - gabeno apie Klaipėdą susuktą filmuką ir stendus.
Beje, anot B. Petrausko, Karinių jūrų pajėgų (KJP) vado vizitas palikęs regatos organizatoriams įspūdį - suvokta, jog klaipėdiečių ketinimai rimti.
"Mes iškart supratome, kad tarp civilinio ir karinio buriavimo yra stiprus ryšys", - sakė B. Petrauskas.
Anot R. Baltuškos, KJP karininkai, kurių nemaža dalis mokslus kremta Švedijoje, grįžta gerai susipažinę su buriavimu, laivai - kažkada "Vėtra", o dabar "Jotvingis" - pasitarnauja buriuotojams gabendami teisėjus ar plaukdami gelbėjimo tikslais.
Kelius regatai pradėję minti klaipėdiečiai svečiavosi ir Karlskronoje, kai ten vyko "The Tall Ships' Races" renginiai, o buriuotojus pagerbė net pats Švedijos karalius. Taip pat buvo apsilankyta Esbjergo uoste Danijoje, užlipta į burlaivius, kurių vienas kitas regatoje dalyvauja ir dabar.
Noras, kad jaunoji karta sužinotų apie regatą, jos paviliota pasinertų į buriavimą, po tokių išvykų tik dar labiau sustiprėjo. Beje, toks yra ir pačios regatos tikslas - išsaugoti buriavimo tradicijas, buriuojant ugdyti skirtingų tautybių, religijų ar socialinių sluoksnių jaunus žmones.
"Žmonės buriavo tūkstantmečius. XVIII amžiaus pabaigoje atsirado motorai, ir vos per 150 metų motoriniai laivai pakeitė burlaivius, šie buvo ant išnykimo ribos. Susikūrė organizacija, kad išsaugotų buriavimo tradicijas. Dabar galime būti ramūs - jos neišnyks", - sakė R. Baltuška ir B. Petrauskas.
Gali būti, kad maždaug prieš dešimtmetį "The Tall Ships' Races" jau būtų atkeliavusi į Klaipėdą, tačiau tuomet, anot B. Petrausko, didelės miesto šventės proga teisės priimti didžiuosius burlaivius išsiprašė Gdanskas. Galbūt ir gerai - Klaipėda suspėjo kaip reikiant pasiruošti.
"Esu visiškai tikras, kad po 5-7 metų regata vėl atplauks į Klaipėdą", - įsitikinęs B. Petrauskas.
B. Petrausko teigimu, jau dabar matyti, kad Klaipėdoje bus geriau nei bet kur kitur - didieji burlaiviai visi stovės vienu korpusu prie krantinės, bus patogu. Rengiami puikūs koncertai.
"Kruopštus, seniai pradėtas darbas davė savo vaisių, sugebėta išlaviruoti net tarp besikeičiančios valdžios. Viduje pasitvirtinome, kad buvome teisūs nebijodami kviesti, būdami atviri, kokiems ir reikia būti", - sakė jis.
Skaičiai ir faktai
Regatos "The Tall Ships' Races" šaknys siekia dar 1872-uosius, kai į pirmąją savo kelionę išplaukė legendinis anglų tristiebis burlaivis "Cutty Sark". Anksčiau regata ir buvo vadinama šio laivo, tituluojamu greičiausiu XIX a. pabaigos - XX a. pradžios burlaiviu, vardu. "Cutty Sark" pasiektas greičio rekordas - iš Australijos į Angliją - per 69 dienas.
"Cutty Sark" ir jo konkurento "Termophylae" varžybos, kuriose netgi buvo lažinamasi, prasidėjo plukdant arbatą iš Kinijos ir vilną iš Australijos.
1938 m. Stokholme buvo surengtas pirmasis mokomųjų burlaivių sąskrydis ir įsteigta Šiaurės Europos mokomųjų burlaivių sąjunga.
Po karo praėjus 10 metų darbą atgaivino britų admiralitetas: buvo įkurta Mokomųjų burlaivių asociacija "Sail Training Association", kurią 2002 metais pakeitė "Sail Training International".
1956 metais STA surengtoje 750 mylių regatoje nuo Tor Bay įlankos Pietų Anglijoje iki Lisabonos dalyvavo 22 burlaiviai iš 11 šalių. Regata sulaukė didžiulio susidomėjimo, ir jos organizatoriai nusprendė renginį paversti tradicine vasaros švente, vykstančia kas antrus metus.
Praėjus keleriems metams regata tapo tokia populiari, kad ją pradėta rengti visame pasaulyje. "The Tall Ships' Races" laivynas išaugo iki daugiau nei 100 dalyvių pastaraisiais metais.
2006 metais "Sail Training International" buvo nominuota Nobelio Taikos premijai.
Giedrė NORVILAITĖ
Rašyti komentarą