Dėl neįsisavinamų ES lėšų prieš Susisiekimo ministeriją maištauja kelininkai

Kelius tiesiančių, renovuojančių ir prižiūrinčių įmonių vadovai sako, kad šie metai jiems buvo patys sunkiausi, palyginti net su 1992-ųjų blokados metais. Jie tikina, kad juos pasiekia vis mažiau ES lėšų, neva dėl Susisiekimo ministerijos kaltės jos guli stalčiuje, o kelininkų įmonės likusios be darbo.

Dėl darbo apimčių mažėjimo per ketverius metus įmonėse darbo vietų sumažėjo trimis tūkstančiais. Ir procesas tęsiasi. Lietuvos kelininkai sako, kad Susisiekimo ministerijos tikinimai, jog nepanaudotos lėšos gali būti perkeltos į kitus metus nėra išeitis, nes perkeliant dideles sumas jų tiesiog nepavyks suvaldyti ir įsisavinti. O 1 litas, įdėtas į kelių tiesimą, į Lietuvos ekonomiką įlieja 5 litus. Susisiekimo ministerija atkerta, kad kelių įmonės esą finansuojamos net geriau nei pernai. Kita vertus, sako viceministras, privačios kompanijos konkurencinėje kovoje pačios atsako už savo verslą, pajamas ir pelnus.

Šią savaitę kelius tiesiančių, juos projektuojančių, kelių tiesimui naudojamų žaliavų įmonių vadovai rinkosi aptarti situaciją kelių tiesimo, atnaujinimo ir priežiūros srityje. „Šiaulių plento“ įmonių grupės vadovas teigė, kad jų įmonėse 2009-aisiais dirbo apie 2000 žmonių. Šiandien liko 750 darbuotojų. Esą ir iš jų, kai kurios grandys ne visada užimtos.

Asociacijos „Lietuvos keliai“vadovas sako, kad kelininkų darbų apimtys, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo trečdaliu, o lyginant dar su ankstesniu laikotarpiu – net dvigubai. Kelininkai skundžiasi, esą dėl Susisiekimo ministerijos kaltės jų nepasiekia Europos Sąjungos paramos lėšos. Pasak kelininkų asociacijos vadovo, jau pernai transporto bloke buvo nepanaudota numatytų pusę milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

„Kokią turim padėtį šiais metais: iš vieno milijardo asignavimų 2012 m. transporto infrastruktūros objektams per 7 mėn. buvo įsisavinta 200 milijonų. Per visą Lietuvą, per visas transporto rūšis. Reiškia dar 800 mln. neužkontraktuoti, dar plane. Ir kaip matom, kadangi turim nedaug iki metų galo laiko, mes nuogąstaujam“, – tvirtina asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Karjerų asociacijos vadovas sako, kad padidinus mokesčius gamtos ištekliams, Lenkijos įmonėms apsimoka iš šios šalies savo transportu atvežti žvyrą net iki Kauno. O šiemet esą trečdaliu mažiau nei pernai sulaukta užsakymų ir iš kelininkų.

„Už visą kelių priežiūrą, už programas politiškai atsako Susisiekimo ministerija, o visą organizacinę dalį atlieka kelių direkcija. Yra dvi institucijos, iš kurios mes tikėjomės glaudesnio bendradarbiavimo, įtemto darbo ir rezultato“, – teigia Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis.

„Atvirai šnekant, tokios padėties, kokią turim 2012 metais, ir 1992-ais metais neturėjom, esant blokadai. Taip blogai nebuvo, kaip yra dabar. Ta prasme, kad yra visiškai sitemos išbalansavimas. Kas labiausiai kelia baimę, kad ir 2013-ais mes nematom prošvaiščių, kad kažkas gerėjimo link eitų“, – sako R. Gradauskas.

Susisiekimo viceministras tikina, kad šiemet kelininkų atliekamų darbų finansavimas dar geresnis nei pernai. O neįsisavintos ES paramos lėšos, esą bus perkeltos į kitus metus.

„ Konkursai yra nuolat skelbiami. Ir šį pavasarį, ir vasarą buvo skelbiami. Ir kada aš paklausiau, Kelių direkcijos pasitikslinau duomenis, liepos mėnesį buvo paskelbta konkursų 70- iai procentų visų projektų“, – tikina susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

„ Jeigu mes būtume kokioj Prancūzijoj, aš neabejoju, jei mes pareikštume, kad mažiname žmonių skaičių, tai tuoj pat būtų ir socialinės apsaugos ministras pas mus atvažiavęs priežasčių pasidomėt ir tas pats susisiekimo ministras paklaustų, kuo galiu čia padėt, kad šito nepadarytume, kaip galim išeiti iš tos padėties“, – sako R. Gradauskas.

„Kiekviena privati kompanija pati atsako už savo verslą, už savo pajamas ir už savo pelną. Galiu pasakyti, kad šiandien, lyginant su praėjusiais metais, valstybės užsakymų skaičius kelių sektoriuje nemažėja“, – teigia susisiekimo viceministras.

Finansų ministerijos duomenys patvirtina, kad, palyginus su kitomis ministerijomis, Susisiekimo ministerija mažiausiai pasirašiusi Europinių lėšų sutarčių. O kelių sektoriuje 2012-aisiais suplanuotomis ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų sutarčių pasirašyta tik 23 procentai, o lėšų išmokėta 46 procentai.

„Tokios ministerijos, kaip Susisiekimo ministerija ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikotarpio pradžioje buvo pirmosios ministerijos, kurios startavo su labai geru projektų įgyvendinimu, ir dėl to susikrovė saugų lėšų panaudojimo ir sutarčių pasirašymo užnugarį ir galbūt šiek tiek sustojo laikotarpio viduryje“, – teigia Finansų ministerijos ES paramos departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba.

Finansų analitikai sako, kad įsisavinat ES lėšas trūksta valstybinės ilgalaikės strategijos.

„Per daugiau nei 8 metus buvimo Europos Sąjungoje mes gavom maždaug 35 milijardus litų paramos iš ES. Pagalvokime patys, ar mes gyvename geriau negu, pavyzdžiui, 2003 metais. Taip, BVP paaugo, tačiau žmonės ar gyvena geriau, ar Lietuvos konkurencingumas, eksporto struktūra, ekonomikos struktūra, ar ji iš esmės pasikeitė, objektyvus rodikliai rodo, kad nelabai. Trūksta strategijos, ilgalaikio mąstymo, trūksta sutarimo tarp pačių politinių partijų ir visuomenėje, o kam skirtos tos ES paramos lėšos? Deklaruojama, kad tai investicija į ateitį, tačiau visi ekonominiai parametrai ir kasdieniai žingsniai, sprendimai rodo, kad taip vargu ar yra“, – tikina kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Pasak analitikų, vien įsukus būsto renovavimo finansavimo mechanizmą, būtų sutaupytos energetinės sąnaudos, žmonės turėtų mažiau išlaidų, o padidėjus perkamajai galiai, daugiau lėšų gautų vietos verslas, kuris ir kuria darbo vietas.