Dėl avarijos Būtingės terminale olandas išteisintas

Bylos

Klaipėdos miesto apylinkės teismas dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo, prieš dvejus metus sukėlusių avariją Būtingės naftos terminale, išteisino AB "Mažeikių nafta" jūrinės dalies vadovą Olandijos pilietį Pieterį van Spronseną (gim. 1943 m.). Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, jog Olandijos pilietis pagal savo kompetenciją padarė viską, kad avarijos būtų išvengta. Tačiau avariją sukėlė ne įtrūkimai žarnoje, kurie buvo pastebėti dar prieš avariją ir kurie, kaip manyta, galėjo būti avarijos priežastis, bet žarnos gamintojų - Italijos firmos "ITRspA Oil & Marine Division" - brokas. Šio broko, pažymėjo teismas, pastebėti nebuvo galima.

Apkaltintas pagal Baudžiamąjį kodeksą

2001 metų lapkričio 23-iąją, apie 1 valandą, Būtingės naftos terminale, pilant naftą į Norvegijos tanklaivį "Catherine Knutsen", trūko povandeninė transportavimo žarna. Į Baltijos jūrą išsiliejo apie 59 tonas naftos, buvo užteršta 4760 kvadratinių metrų jūros paviršiaus. Gamtai buvo padaryta 2,5 mln. litų žala. Kadangi už Būtingės terminalo jūrinės dalies įrenginių eksploataciją, priežiūrą, remontą bei darbų saugą pagal sutartį buvo atsakingas P. van Spronsenas, jam buvo pareikštas kaltinimas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu, numatytu LR Baudžiamajame kodekse. Olandijos piliečio veiksmai buvo traktuojami ne kaip nusikaltimas, o tik baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamojoje išvadoje buvo pažymėta, kad jūrinės dalies vadovas nesivadovavo povandeninių žarnų gamintojo rekomendacijomis dėl žarnos eksploatavimo terminų, o kai 2001 m. kovo 9 d. planinį Būtingės terminalo jūrinės dalies povandeninių žarnų tikrinimą atlikę UAB "Garant" narai vienoje iš jų surado 13 paviršinių dangos pažeidimų - nesiėmė priemonių, kad žarna būtų pakeista nauja. Be to, pažymėta, kad buvo praėjęs žarnos saugaus eksploatavimo terminas.

Kalti žarnų gamintojai

Teismas, išteisinęs Olandijos pilietį, jo nekaltumą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant bylą. Paaiškėjo, kad dėl pastebėtų žarnos įtrūkimų informuotas P. van Spronsenas konsultavosi su firmos gamintojos atstovais bei kitais specialistais ir buvo užtikrintas, kad pažeidimai tik kosmetiniai ir jokios grėsmės nekelia. Nepaisant to patikinimo, jis nurodė narams du mėnesius stebėti žarną, atlikti hidraulinius bandymus. Gauti rezultatai jį įtikino, kad pažeidimai nepakitę ir jokio pavojaus nekelia. Teismas akcentavo ir tai, kad žarna, nuleista į vandenį 1998 m. lapkritį, pradėta eksploatuoti tik 2000 metų liepos mėnesį - nuo jos eksploatavimo pradžios nebuvo praėję treji metai ir pakeisti, kaip buvo rekomendavę gamintojai, dar nereikėjo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi ir ekspertų išvadomis, jog priežastinio ryšio tarp pastebėtų žarnos paviršiaus įtrūkimų ir avarijos nėra. Žarna plyšo nuo gamintojo padaryto broko ir jei ją būtų naudoję visu pajėgumu, ji būtų trūkusi daug anksčiau. Broko iš išorės pamatyti ir avarijos nuspėti nebuvo galimybių. Be to, P. van Spronsenas, dirbdamas pagal sutartį, - pažymėjo teisėjas, - nebuvo AB "Mažeikių nafta" darbuotojas ir galutinio sprendžiamojo balso bendrovėje neturėjo. Nepaisant to, jis, sužinojęs apie įtrūkimus žarnoje, ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad avarijos būtų išvengta.

Prokuratūra nuosprendį skųs

Teismas, išteisinęs P. van Spronseną, atmetė ir jam pareikštą civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui Olandijos piliečiui bus grąžintas 25 tūkstančių eurų užstatas. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuroras Edvardas Staponkus pažadėjo šį nuosprendį apskųsti. "Kai kurie įrodymai buvo vertinami vienpusiškai", - sakė jis po nuosprendžio paskelbimo.

Genovaitė PRIVEDIENĖ