Deivis ruošiasi "Eurovizijai" ir svajoja apie naują vaidmenį operoje.

Deividas Norvilas, geriau žinomas kaip populiarios muzikos atlikėjas Deivis, sėkmingai lipa ir operos dainininko karjeros laiptais. Žiūrovų simpatijas užkariavęs atlikėjas buvo pakviestas vaidinti pirmuosiuose septynioliktojo Klaipėdos muzikinio teatro sezono spektakliuose.
Vakar barono Kalomano Župano vaidmenyje Deividas pasirodė Muzikinio teatro sezoną atidariusioje nuotaikingoje I. Kalmano operetėje "Grafaitė Marica". O rytoj, rugsėjo 28 d., 12 val. A. Spadavekio muzikinėje pasakoje-žaidime "Pelenė" mažieji žiūrovai bei tėveliai Deivį išvys Princo vaidmenyje.

- Tai pirmieji tavo vaidmenys Muzikiniame teatre. Su kokiais sunkumais susidūrei juos kurdamas? Kuo tave traukia teatras?

- Esu labai laimingas, kad maestro Stasys Domarkas pakvietė mane į teatrą, nes jame tenka visko labai daug - dainuoti, šokti, vaidinti. Sudėtingiausia, žinoma, dainuoti šokant.
Įdomiausias teatre buvo pirmasis susidūrimas su režisieriumi. Perskaitęs operetės "Grafaitė Marica" libretą vienaip įsivaizdavau savo rolę, o režisierius - kiek kitaip. Repetuodamas supratau, kad turiu ragiukus, esu kaprizingas artistas. Tik vėliau suvokiau, kad esu per menkas kažką keisti ir režisierius yra teisus.
Princo vaidmuo yra ne toks sudėtingas kaip Kalomano Žiupano, tačiau vaidinimas vaikams labiau įpareigoja. Mažiesiems iš tiesų vaidinti daug sunkiau. Negali pervaidinti, tačiau emocijas reikia hiperbolizuoti. Todėl iškyla didžiulė rizika pradėti scenoje meluoti. O žiūrovai turi tikėti tavimi, kitaip spektaklis žlugs.

- Baigęs S. Šimkaus konservatoriją, antrus metus studijuoji operinį dainavimą Lietuvos muzikos akademijoje. Sieki tapti operos dainininku?

- Tarp klasikinės ir populiarios muzikos jaučiuosi kaip tarp dangaus ir žemės. Kartais pats nesuprantu, kaip man tai pavyksta suderinti. Kita vertus, kol esu jaunas - turiu ieškoti savo vietos gyvenime. Iki šiol jos dar neradau ir nežinau, kur mano tikrasis pašaukimas. Todėl stengiuosi įsitvirtinti abiejose sferose.
Operinio dainavimo mokausi iš buvusio klaipėdiečio, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisto Audriaus Rubežiaus. Džiaugiuosi, kad tiek jis, tiek kiti Muzikos akademijos dėstytojai mane supranta, nepriekaištauja dėl populiarios muzikos atlikimo ir neverčia apsispręsti, ką dainuoti.

- Ar Vilniaus didybė dar nepavergė tavęs? Galbūt svajoji atrasti savo vietą sostinėje?

- Grįžęs iš Vilniaus ir jaučiu neapsakomą malonumą būti čia. Dėl to taip pat esu dėkingas Klaipėdos muzikiniam teatrui. Nenorėčiau pasilikti gyventi Vilniuje. Čia, uostamiestyje - mano namai. Tačiau norint ateityje turėti darbo, įrodyti, kad galiu dainuoti bet kur - reikia kurį laiką būti Vilniuje. Išsikovojęs sau vietą gali rinktis. Tiesa, jau dabar žinau, kad pirmenybę visada atiduosiu Klaipėdai.

- Studijuoji, koncertuoji, vaidini. Ar turi dar kokių profesinių planų?

- Intensyvus popkoncertų grafikas tęsis iki Naujųjų metų. Po Naujųjų ketinu ruoštis "Eurovizijos" konkursui.
Klaipėdos muzikiniame teatre šį sezoną bus statoma nauja operetė. Dar negavau konkretaus pasiūlymo joje vaidinti, tačiau girdėjau gandus, kad galbūt kažkoks vaidmenukas nuskils. Labai to noriu.