Menką pagalbą suteikianti Lietuvos darbo birža šalies palieka jaunimui patiems sukti galvą, kur užsidirbti duonai. Stasio Žumbio nuotr.
Tik formalumas
„Vakaro žinių“ žurnalistams apsilankius Vilniaus teritorinėje darbo biržoje rasti potencialių bedarbių nebuvo sunku, mat įstaigos durys buvo varstomos be pertraukos. Kone kas trečias ieškantysis darbo buvo 30-ies neturintis jaunuolis. Viena jų - neseniai grafikos dizaino studijas baigusi Kristina. Paklausta, ko atvyko į darbo biržą, mergina numoja ranka, esą tai tik formalumas. Pasak Kristinos, nėra jokių šansų, jog ji gaus darbo pasiūlymą.
„Prisiregistravau tik tam, kad nereikėtų mokėti Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Darbo biržoje apskritai nebūna tokių pasiūlymų, kokių aš tikėčiausi. Todėl darbo ieškausi pati. Tačiau darbo birža man ne tik negali nieko pasiūlyti, prasta situacija su daugeliu darbo vietų. Čia darbą siūlo tik kasininkams, padavėjams, pardavėjams ir šlavėjams“, - konstatavo Kristina.
Jaunimui pagalbos nereikia
Tačiau mergina dėl bedarbystės pernelyg nesielvartauja, esą užsienyje gerai apmokamos darbo vietos jai visada atsiras. „Žinoma, turiu minčių ir apie užsienį. Jei lygintume, kiek už mano atliekamą darbą siūloma Lietuvoje ir užsienyje, tai suma skiriasi 5 kartus ne mūsų naudai“, - pavyzdį davė pašnekovė.
Tuo tarpu teisės studijas neakivaizdžiai kremtanti Nineli apie gyvenimą svetur dar negalvoja, tačiau, kaip ir Kristina, iš darbo biržos nieko nesitiki ir joje tvarkingai pasirodo tik dėl socialinių garantijų.
„Kiekvieną dieną į darbo biržą ateina didžiulis srautas žmonių, todėl ji daug neinvestuoja į kiekvieną asmenį atskirai. O ir požiūris į jauną žmogų yra toks, neva esi jaunas susirasi darbą ir be pagalbos. Per 5 mėnesius bedarbystės man nebuvo pasiūlyta sudaryti nei plano, nei parašyti gyvenimo aprašymo. Darbo pasiūlymų irgi dar negavau. Tiesiog buvo pasakyta, kad teisės specialybė labai populiari, specialistų daug, o darbo vietų nėra, todėl negaliu daug tikėtis“, - apie liūdną patirtį darbo biržoje papasakojo studentė.
Statistikos nėra
Šiais metais darbo biržoje įregistruota 13,8 tūkst. absolventų. Tačiau, kiek iš jų jau įsidarbino, statistikos nėra. Apie išsiregistravimo iš darbo biržos priežastis žinios taip pat miglotos. Darbo biržos duomenimis, tik 10 proc. absolventų atsakė, jog ieško darbo užsienyje, ir 45 proc., kad to neketina daryti. Tačiau apklaustųjų skaičius tėra 1600 absolventų.
Iš aukštąsias mokyklas baigusiųjų sunkiausiai darbą sekasi susirasti teisininkams, verslo vadybininkams, buhalteriams, socialiniams darbuotojams, ekonomistams, mat būtent jų darbo biržoje yra daugiausiai. Tarp profesines mokyklas baigusių jaunuolių daugiausia yra statybininkų, virėjų, automobilių remontininkų, padavėjų, barmenų.
Stebuklingas paskatinimas
Kam kam, bet darbo biržai darbo tikrai netrūksta. Maža to, už tai, kad jį atliktų tinkamai, įstaigos darbuotojai yra skatinami priedais prie algos. Mat kitaip Lietuvos bedarbiai galimybę įsidarbinti matytų kaip savo ausis. Skatinamoji atlyginimo dalis priklausys nuo to, kiek bedarbių sėkmingai įdarbino darbo biržos darbuotojas“, - skatinamąją eksperimentinę programą pristatė Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė.
Pasak moters, jei darbo biržos konsultantas nepasieks jam iškeltų tikslų, jis negalės pretenduoti į papildomą finansinį paskatinimą. Tačiau piniginis paskatinimas daro stebuklus. „Liepos mėnesio rodikliai rodo, kad dauguma darbuotojų įdarbina daugiau, negu nustatyta užduotis“, - džiaugėsi D.Liugienė.
44,6 - Tiek tūkst. žmonių iki 25 m. registruota LDB šiais metais
13,8 - Tiek tūkst. absolventų registruota darbo biržoje šiais metais
208,4 - Tiek tūkst. bedarbių buvo registruota rugpjūčio 1 d.
Vilius MORKŪNAS - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas:
Lietuvoje yra didelis skaičius jaunimo organizacijų, veikiančių įvairiose šalies srityse bei dirbančių su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Tačiau nevyriausybinių organizacijų, dirbančių tiesiogiai su pagalba įsidarbinti absolventams ir kitam jaunimui, išties pasigendama. Todėl Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir kitos Lietuvos jaunimo organizacijos aktyviai prisideda prie veiksmų, gerinančių jaunimo įsidarbinimo situaciją Lietuvoje.
Pagalbos jaunimui įsidarbinti funkciją tiesiogiai turėtų atlikti jaunimo darbo centrai ir darbo birža, tačiau dažnas jaunas bedarbis tai vertina tik kaip būtinybę, formalią pagalbą.
Tad jaunimas dažniausiai stengiasi savo jėgomis (siųsdami gyvenimo aprašymus įmonėms, registruodamiesi įvairiuose darbo paieškos portaluose) rasti sau tinkamiausią darbovietę.
Tačiau pagrindinės jaunimo įsidarbinimo problemos slypi pačioje švietimo sistemoje: kaip planuojamos, pasirenkamos ir įgyjamos specialybės, o su jomis atitinkami gebėjimai.
Rašyti komentarą