Darbas prieš krepšinį

Darbas prieš krepšinį

Vakar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Londone į kovą stojo su Prancūzijos krepšininkais. Varžybos, lyg tyčia, vyko oficialiu darbo metu. „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip klausimą, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus, sprendžia valdiškų ir privačių šalies įstaigų bei institucijų darbuotojai.

Su valdžios palaiminimu

Krepšinio sostinės Kauno meras, užkietėjęs aistruolis Andrius Kupčinskas pakvietė savivaldybės tarnautojus krepšinio rungtynes, jei jos vyksta darbo metu, stebėti savivaldybės Didžiojoje salėje. Tiesa, „pražiūrėtas“ laikas nedovanojamas - teks jį atidirbti. Prie savivaldybės tarnautojų buvo pakviesti prisijungti ir visi kauniečiai bei miesto svečiai.

„Vakaro žinios“ vakar vos prasidėjus Lietuvos - Prancūzijos kovai, apsilankė savivaldybės salėje. Žiūrovų čia jau buvo. Tarp jų - ir mero patarėjas Tomas Grigalevičius. Kada jis atidirbs? „Po darbo, - išgirdome atsakymą. - Aš ir taip vos ne po valandą ilgiau užsisėdžiu.“

Galimas daiktas, kad būtent dėl to, jog reikės atidirbinėti, dauguma savivaldybės tarnautojų varžybas susispietė žiūrėti neišeidami iš kabinetų - kompiuterių ekranuose. Mat uždarame savivaldybės kiemelyje prieš pat varžybas jautėsi darbuotojų pagyvėjimas, lydimas šūksnių „Lekiam, jau tuoj kašė!“, bet kur jie nulėkė, taip ir liko neaišku.

O štai pro duris į didžiąją salę įžengia savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis. Kada jis atidirbinės? „Aš atostogauju, - atšovė valdininkas. - Atėjau kaip pilietis iš gatvės. Turėjau mieste reikalų, nespėju grįžti namo, tai čia pasižiūrėsiu“.

Šalimais įsitaisęs pusamžis vyriškis prisipažino dirbantis viename Laisvės alėjoje veikiančių bankų.

Nejau bankas neturi televizoriaus? „Banke dirbti su klientais reikia, ne televizorių žiūrėti,“ - šyptelėjo jis ir patikino, kad su vadovais savo laikiną atitrūkimą iš darbo suderino iš anksto.

Gydo, ne žiūri

Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus vedėjas Jonas Marengolcas nustebo išgirdęs klausimą, ar jis ir jo skyriaus medikai kaip tik šiuo metu nežiūri tokių svarbių krepšinio rungtynių. „Ką jūs! Ką aš pasakyčiau ligoniams - eikit po šimts pypkių, dabar krepšinį žiūrėsiu? - nusistebėjo gydytojas. - Nė kalbos negali būti apie tai. Jei užmetame akį, praeidami fojė, kur stovi televizorius, kad rezultatą pamatytume - tai viskas.“

Vienos Vilniuje veikiančios, automobiliais prekiaujančios bendrovės pardavimų vadybininkas Mykolas irgi garantavo, kad darbas su krepšiniu neturi nieko bendro. „Klausiat, ar ne prie televizoriaus dabar sėdžiu? - pasitikslino jis. - Juokaujat gal? Dirbu! Žinau, kad vyksta rungtynės, na ir kas? Darbas yra darbas. Ateis klientas, o aš jam pasakysiu, dabar negaliu bendrauti, nes krepšinis? Neįsivaizduoju to.“

Bausmės negresia

Valstybinės darbo inspekcijos Klai-pėdos skyriaus vadovas Arūnas Džiugas, pasiteiravus, ar, leisdami savo darbuotojams darbo metu nedirbti, valdiškų įstaigų vadovai nenusižengia įstatymams (juk alga už nedirbtą laiką vis tiek bus mokama, kiek nuostolių valstybei!), pareiškė, kad tai yra tiek valstybinės, tiek privačios įmonės darbuotojo susitarimo su vadovu reikalas. „Tas nedraudžiama, tik reikia suderinti atidirbimo laiką, - sakė jis. - Tvirtinate, kad niekas neatidirbinės? Sunku pasakyti, kaip bus iš tikrųjų, tai jau sąžinės reikalas.“ Pats jis vakarykščių krepšinio varžybų stebėti nesirengė. „Nesu krepšinio entuziastas, ir skyriuje nėra jo fanatikų,“ - patikino jis, bet suskubo atsiimti savo žodžius. Esą, kaip čia atrodys - lietuvis, o abejingas krepšiniui. Jei vis dėlto pavaldiniai pareikštų norą vykstant olimpinėms žaidynėms laikinai atitrūkti nuo darbo, jis esą šį klausimą išspręstų teigiamai. „Mūsų inspektoriams visokių patikrinimų būna po darbo, taip kad tik teorinio atidirbimo tikrai nebūtų,“ - garantavo darbo inspektorius.

Stasys JAKELIŪNAS - finansų analitikas:

Tokie valstybinių įmonių darbuotojų atsitraukimai nuo darbo valstybei kainuoja milijonus. Per metus valstybės tarnybos darbuotojams išmokama apie 3 mlrd. litų atlyginimo. Per metus - apie 2000 darbo valandų. Vadinasi, už vieną darbo valandą visiems tiems darbuotojams sumokama 1,5 mln. litų, o jei nedirbama dvi valandas, susidaro 3 milijonai litų. Jeigu tokių nedirbimo laikotarpių (po dvi valandas) yra ne vienas, nesunku suskaičiuoti, kiek milijonų visiems mokesčių mokėtojams tas kainuoja.

Mano nuomone, tokie dalykai, kai leidžiama valstybės tarnybos darbuotojams nedirbti darbo metu, nepateisinami nei teisine, nei moraline prasme. Jei leidžiama darbo metu nedirbti, turėtų būti leidžiama ir mokesčių nemokėti, ir vogti... Privati bendrovė - kas kita. Tai jos akcininkų reikalas, leisti darbuotojams darbo metu poilsiauti ar neleisti. Tačiau jei įstaiga išlaikoma iš valstybės biudžeto, neturėtų būti nė kalbos apie tai. Kas iš to, jei ir bus numatyta, kada darbuotojas atidirbs nedirbtas valandas - kas tą sukontroliuos, patikrins? Šiuo atveju dar prieš krepšinio varžybas turi būti parengti dokumentai, kuriuose aiškiai parašyta, kada tos „tuščios“ valandos bus atidirbinėjamos. Bet abejoju, ar jie buvo parengti. Tai, kad Kauno savivaldybėje darbo metu leista žiūrėti krepšinį - akivaizdus pažeidimas, netgi nusikaltimas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder