Danai Kalvarijoje vėl kursto karo ugnį

Danų kiaulininkų įžūlumas - be pabaigos. Na, ir kas, kad Aukščiausiasis Teismas (AT) paskelbė nutarimą per paskirtą laiką nutraukti neteisėtą verslą Kalvarijos savivaldybėje. Taip paprasta jį apeiti. Bet kiaulių tvirtovės gynimas Kalvarijoje tęsiasi. Marijampolės rajono apylinkės teisme atsirado 25 darbininkų prašymas atnaujinti to paties teismo civilinę bylą, kuri užbaigta nagrinėti įsiteisėjusia AT nutartimi. Kol ta byla bus išgvildenta, teismas pritaikė laikiną apsaugos priemonę ir sustabdė teismo sprendimo vykdymą nutraukti veiklą per tris mėnesius. Danai laiko turės tiek, kiek jiems reikės pakilti iš naujo.

Profesionalų braižas

Kiaulių komplekso darbuotojai savo pareiškime teismui teigia, kad teismo procesas turi būti atnaujintas dėl to, kad savo sprendimu teismai neatsižvelgė į tai, kad tenkinant ieškovų prašymą gali nukentėti jų interesai. Esą teismuose tai nebuvo aptarta.

Teismuose prieš neteisėtą danų veiklą kovojusių Jusevičių, Santakos ir kitų kaimų bendruomenių gyventojams atstovavęs advokatas Saulius Dambrauskas neslepia už šių žmonių nugarų matąs UAB „Saerimner“ šešėlį. Tas pats braižas, profesionalūs gynėjai, kuriems vargu ar įstengtų už paslaugas susimokėti socialiai pažeidžiamais ne teisme ir piketuose prisistatantys kiaulių komplekso darbuotojai. „Ar čia Marijampolės teisėjas neįsigilinęs į problemą tokių veiksmų imasi, ar čia yra kitos priežastys. Manote, Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutarimą nutraukti ūkinę veiklą, nematė, kad jų nutarimas gali turėti įtakos tretiesiems asmenims. Spekuliatyvus motyvas ištrauktas, ne kas kita. Į bylinėjimąsi investuojami milžiniški pinigai. Tai turint, galima komplikuoti bet kokio sprendimo vykdymą. Jiems rezonuoja Vyriausybė, sugalvotos priemonės, kokiu būdu to sprendimo nevykdyti. Skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mes, aišku, skųsime. Blogiausia tai, kad tos laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėja iš karto, o norint jas pašalinti visa procedūra turi pereiti iki galo, iki apygardos teismo. Keletą mėnesių užtruks vien jau tų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo nagrinėjimas“, - kalbėjo S. Dambrauskas.

Spjūvis teisinei sistemai

Anot S. Dambrausko, nepasakysi, kad proceso atnaujinimo procedūra yra neteisėta, bet nenormalu yra tai, kad priimtos laikinos apsaugos priemonės pažemina AT nutarimą. Visa tai daroma tik tam, kad nereikėtų nė minutei pertraukti verslo. „Tai parodo tam tikrą mūsų teisingumo bankrotą. Tai tarsi lakmuso popierėlis, rodantis, kaip tyčiojamasi iš mūsų teisinės sistemos“, - teigė kalvarijiečių gynėjas S. Dambrauskas.

Po vizito į Vyriausybę - staigus posūkis

Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius sako buvęs ne mažiau priblokštas sužinojęs apie jų laukiančius naujus teismo durų varstymus. Meras sutiko, kad savivaldybės resursai bylinėtis yra labai menki. Pinigai suskaičiuoti, net iki metų pabaigos savivaldybei gali jų neužtekti. Pasak V. Aleknavičiaus, tie Kalvarijos ir Lazdijų savivaldybių gyventojai, kurie parašė prašymą teismui atnaujinti procesą, gal ir patys gerai nesuvokia situacijos. „Saerimner“ jiems įkalė, kad jie geri, duoda darbo, o tie, kurie nori, kad verslas būtų vykdomas sąžiningai, nepažeidžiant kitų gyventojų teisių, yra blogi“, - sakė meras.

„Nesuprantu, kas čia pasidarė. Kai buvome pakviesti pas Vyriausybės kanclerį Alminą Mačiulį, jis sutiko, kad reikia vykdyti AT sprendimą. Visos ministerijos ir departamentai pasakė išduosiančios dokumentus tada, kai jie atitiks reikalavimus ir procedūras, o vėliau išlindo darbuotojų pareiškimas teisme. Gerai suprantu, kad tai yra jų darbo vieta, bet jie tapo įkaitais ne dėl savivaldybės ar į teismus ėjusių gyventojų kaltės, o dėl „Saerimner“ vadovų kaltės“, - nerimavo V. Aleknavičius.

Kantrybė gali baigtis

Anot Kalvarijos mero, jam gėda prieš teismus laimėjusius kalvarijiečius tik dėl to, kad ne savivaldybė, o jie pradėjo kovoti pirmi. „Gyventojų gyvenimo kokybė yra svarbiau negu kažkokių verslininkų, kurie galvoja, kad už pinigus gali nusipirkti viską, net orą. Jie nieko neveikė, nieko negerino fermose, tik po teismus visus vaikė. Ir visada jautėsi viršesni. Dabar „Saerimner“ ieško leidimo paršelius auginti, bet iš gyventojų jie sutikimo ir vėl neprašo. Ir savivaldybei apie savo planus nė žodžiu neužsiminė, aš pats tai sužinojau iš atsitiktinių šaltinių. Pikčiausia yra tai, kad niekas ir nė vieną dieną šito komplekso nenorėjo uždaryti, kad jis yra blogas, mes visą laiką tik prašėme - būkite geri, susitvarkykite. Man nepatinka, kai iš žmogaus daro kvailį“, - piktinosi V. Aleknavičius.

Anot mero, visas tas nesiskaitymas gali išaugti į rimtą nesusipratimą. „Savivaldybė su „Saerimner“ iki šiol dar gana mandagiai bendravo, bet tada, kai tave pradeda laikyti kvailu, gali įsigyti priešą. Kai tas mandagus bendravimas peraugs į konfliktą, gali kilti karo padėtis ir bus visiems labai sudėtinga. Dabar susidaro įspūdis, kad verslininkai labai siekia, kad konfliktas įsipliekstų. Privesti prie ribos žmonės daug ką gali. Iki šiol jie dar nieko nedarė, kol vyko teismai, dar neįsitraukė visi gyventojai, kurie nori tvarkingai gyventi. O tada jau tikrai nebus taip paprasta gyventi geroje kaimynystėje“, - dėstė Kalvarijos savivaldybės vadovas.

Žmonės vėl telkiasi

„Neturiu žodžių. Baisus lipimas žmonėms ant galvos. Visomis priemonėmis. Baisiausia, kad teisinę valstybę valdo ne teisingumas. Kai pradėjome bylas, mes to nesitikėjome. Manėme, laimėsime teismus ir pasieksime teisybę. Laimėjome, o teisybės kaip nematyti, taip nematyti. Niekas su gyventojais nesiskaito“, - sakė viena iš teismuose kovojusių žmonių atstovų Raimonda Sutkaitienė. Anot jos, danų verslininkai imasi visokių priemonių prieš tuos, kurie jiems kelią pastoja. „Niekada negali būti garantuotas, kad nebūsi pats sunaikintas. Visiems galiu pasakyti, kad einant į karą su tokia jėga reikia geležinius nervus ir geležinę sveikatą turėti. Bet mes ir vėl negalvojame pasiduoti“, - įsitikinusi bendruomenės atstovė.

Peniukšlius pakeis paršai

Pasiduoti ir uždaryti apie 100 tūkstančių kiaulių kompleksą nė minties neturi iki šiol neteisėtai dirbanti UAB „Saerimner“. Naujų teismų karuselė jiems turėtų pelnyti laiko. Šiuo metu UAB „Saerimner“ pradėjo naujas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šios procedūros trunka ne mažiau nei pusę metų, kai kada ir ilgiau. O kol kas „Saerimner“ sugalvojo išeitį. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė informaciją atrankai atlikti dėl 10 tūkstančių atjunkytų paršelių (nuo 7 kilogramų iki 30 kilogramų) auginimo Jusevičių fermose. Ši procedūra yra kur kas paprastesnė ir trumpesnė.

„Saerimner“: viskas vyksta teisėtai

Pasak „Saerimner“ generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, jiems tai pirmas toks žinomas atvejis, kai per trumpą laiką turi būti uždaryta ferma. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje nurodė, jog Kalvarijos komplekso veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu, dėl to paraleliai pradėjome ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras naujam Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti. Ištaisyti AT nutartyje konstatuotus pažeidimus bendrovė gavo tik tris mėnesius, o praktikoje šios procedūros neretai užtrunka netgi metus ir daugiau, šio proceso metu pateikėme informaciją atrankai dėl 10 tūkst. atjunkytų paršelių auginimo. Tokiai ūkinei veiklai vykdyti pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir TIPK leidimas pagal įstatymus nėra privalomi“, - teigė S. Leonavičius. Anot „Saerimner“ atstovo, situacija šiek tiek pasikeitė po to, kai darbuotojai kreipėsi į teismą. „Darbuotojų kreipimasis į teismą laikinai sustabdė to paties teismo, ne Aukščiausiojo Teismo, sprendimo vykdymą dėl veiklos nutraukimo. Nepaisant viso to, mes tęsime poveikio aplinkai procedūrų atlikimą, o jas atlikus kreipsimės dėl naujo TIPK leidimo išdavimo“, - tvirtino S.Leonavičius. Anot „Saerimner“ direktoriaus, kreipdamiesi į teismą, fermos darbuotojai siekė apginti savo teises, o kol jų prašymas bus nagrinėjamas, bendrovė neturi pagrindo jų atleisti iš darbo.