Daliai Grybauskaitei toli iki Vytauto Landsbergio

„Vakaro žinios“ šeštadienį paviešino prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės nutekintos slaptosios VSD pažymos perspėjimus, kad bus rengiamos informacinės atakos prieš valstybės vadovus. Viskas išsipildė - pavyko apjuodinti tiek Seimo, tiek Vyriausybės vadovus, keletą ministrų. Švari likusi tik prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas čia viską organizavo? Kalbamės su buvusiu Seimo Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto nariu, psichologu, rašytoju Vytautu ČEPU.

- VSD pažymoje buvo įspėta, kad Lietuvai gresia informacinės atakos. Puolamos ministerijos, Druskininkų meras, Vyriausybė, premjeras ir t.t. Tik prezidentė liko nuošalyje...

- Kiek supratau iš pažymos, buvo įspėjama, kad labiausiai informacinės atakos bus nukreiptos į prezidentę. Tačiau sakoma, kad kas aukojasi, nukreipia ugnį į save, o kurie nenori aukotis - nukreipia ugnį į kitus. Šiuo atveju prezidentė nukreipė ugnį į kitus. Juo labiau pažiūrėkime, kokia situacija Lietuvoje. D.Grybauskaitei prezidentauti liko treji metai. Jai niekas negresia, ji tuos trejus metus ir išbus, nes niekas nedrįs jai interpeliacijos organizuoti. Tad prieš ją pulti galima nebent jei nori tokio asmens populiarumo kaip Zigmas Vaišvila. Arba reikia būti tokio skaidrumo kaip vaiko ašara.

O premjerui liko pusmetis. Pats karštymetis. Reitingai dabar labai svarbūs. Jei socialdemokratai vis stovi aukščiau už kitus, tai esantys antroje ar trečioje vietoje yra išsigandę ir kažką turi daryti. Ir daro. Išlindo Vijūnėlės dvaras, visi tie slaptumo dalykai, kurie nukreipti į tai, ką lengviausia būtų galima sugriauti. Juk eidamas plėšti banko nepradedi laužti šarvuotų durų, o žiūri, kur silpnesnė vieta. Tai lygiai ir čia, daro tai, ką lengviausia pažeisti. Bent nauda bus. O kas iš to, kad prezidentei padus pakutensi? Nieko. Kas kelia Vijūnėlės ir kitus skandalus, tikisi likti valdžioje ir žino, kad su prezidente reikės bendrauti. O su Algirdu Butkevičiumi nereikės, jei jis ir vėl netaps premjeru. Todėl ir kutenami padai kitiems, o ne prezidentei.

- Kutena opozicija savo iniciatyva ar su S.Daukanto aikštės rūmų palaikymu, o gal ir iniciatyva?

- Manau, visų pirma koalicija yra suklijuota silikatiniais klijais ir yra labai konfliktinė. Ypač Darbo partija iš skandalų neišlipa. Tai ir pati koalicija prisideda prie skandalų. Aišku, kutena ir prezidentė, kuri neslepia, jog persimetė į dešinę pusę, nors pagal visą biografiją turėtų žiūrėti į kairę, būti socialdemokratinių pažiūrų. Nes ir komunistų partijos narė buvo, ir visas gyvenimas buvo toks, o paskui kažkodėl staiga persimetė į dešinę. Galbūt, kai rašys prisiminimus, ji tai paaiškins. Gal paaiškins, kodėl tapo tokia aršia dešiniąja, dar aršesne už Vytautą Landsbergį, kuris nuolatos mato visokias problemas ir grėsmes.

Dar vienas dalykas, kodėl niekas nekutena prezidentės. Nuo jos juk priklauso jėgos struktūrų vadų likimas. Koks darbuotojas eina prieš savo vadovą? Lygiai taip pat ir koks FNTT vadovas tyliai sėdi sau, nes visiems rūpi asmeninis saugumas, visi vadovaujasi sveiku protu.

- Tiek skandalų - ir nė vienos baigtos bylos.

- Bet tai nereiškia, kad tai rusų informacinės atakos. Juk rusai negalėjo išprovokuoti sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės prisipažinti, kad yra davusi medikui kyšį. Be to, kas yra skandalas? Skandalas - tai tam tikras socialinis-psichologinis darinys, kurio pagrindas yra nepatikrinta, neaiški ir labai slidi medžiaga. Jei informacija yra tvirta, tai ne skandalas, o byla. O pas mus daroma „viena boba sakė“ ir todėl mūsų valstybė tampa niekada nesibaigiančių skandalų, kurie greitai užsimiršta, grandine. Prisiminkime, pavyzdžiui, buvusio vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko skandalą, „Williams“ skandalą. Visi užsimiršo. Užsimirš greitai ir dabartiniai. Ir terminalo skandalas.

Tiesa, pastarasis dar net netapo tikru skandalu, nes prieš terminalą pastatyta tvirtovė. Jei bandai kažką prieš jį pasakyti - iškart tampi rusų agentu ir dirbi kitai valstybei. Tam užkertamas kelias, visi žino: eisi - įkliūsi. Niekas nenori tapti valstybės išdaviku, nes jais įvardijama iš aukštų valstybės vadovų lūpų. Tik savižudis gali eiti prieš terminalą arba koks signataras, kuris turi apsaugos kelis sluoksnius.

Todėl skandalai ir kyla tik ten, kur net nelabai yra kam kilti. Nes iš visų kampų visi šnypščia kaip gyvatės: tas atnešė, tas skambino, tas davė „zadanijas“. O jei jis būtų pasakęs ne „zadanijas“, o „užduotis“ duosiu? Kas tada būtų buvę? Nieko. Yra toks psichologinis triukas, kaip naujame kolektyve išsiaiškinti, kas yra informacijos lyderis, žmogus, kuris pateikia informaciją: jam pasakysi - jis išplatins. Taip ir valstybėje yra. Yra tokių politikų, kuriems specialiai pateikiama informacija žinant, kad jie būtinai tą informaciją išplatins žiniasklaidai. Pasakoma: „Žinai, Petrai, tai svarbi informacija, tik tu niekam to nesakyk.“ Ir po dviejų valandų visi sužino ir kyla „skandalas“.

Kai Seime dirbdavau, man irgi pakišdavo tokią informaciją, kad ją iškiščiau žurnalistams. Jei pats nenorėdavau kištis į tuos reikalus, žinodavau, kam iš politikų ją perduoti, kad taptų vieša.

- Sakėte, kad prezidentė mėgsta dabartiniams valdantiesiems kutenti padus. Kam jai to reikia? Vis tiek trečiai kadencijai negalės būti išrinkta. Ar nori, kad ir pasibaigus kadencijai liktų įtakinga?

- Prezidentė nori patekti į istoriją. Nori, kad visi prisimintų kaip ryžtingą prezidentę. Pripažinkime, kad kol ji netapo ministre, jos gyvenimas nebuvo skirtas Lietuvai. Mes jos nei Sąjūdyje, nei po to nematėme. Tai, kas vėliau atsitiko, psichologijoje vadinama superkompensacija. Visiškas atsivertimas. Lygiai taip, kaip alkoholikas atsiverčia į blaivininkus ar ateistas į davatką, buvusi gal ir nearši komunistė staiga tapo labai didele patriote, dar didesne už patį V.Landsbergį.

Prezidentės elgesį politologai komentuoja vien iš politologinių pozicijų, tačiau jį labai nulemia psichologiniai dalykai ir veiksniai. Štai žiūrėkite, kodėl yra žmonių, kurie labai mėgsta dovanoti (galėtų nusimauti ir padovanoti paskutinius batus), o kitiems patinka žiūrėti, kaip kiti kankinasi. Ir yra vadinamoji kilnumo formulė, kai gali padaryti blogai, bet nedarai, gali pakenkti, bet nekenki. Ir yra kita formulė, kai negaliu pakenkti, bet vis tiek stengiuosi pakenkti. Žiūrėkite, kiek tokių dantimis griežiančių, šmeižiančių, piktus interneto komentarus rašančių.

- Iš minėtų kategorijų kuriai priklauso mūsų prezidentė?

- Iš šitos koncepcijos? Sunku spręsti, nes mes nesame draugai, net nesame kalbėję. Tačiau žvelgiant iš šalies matyti, kad ji yra labai gudri moteris ir manipuliatorė. Kas yra manipuliatorius? Tas, kuris naudojasi situacija ir visus reikalus sprendžia kitų rankomis. Iki V.Landsbergio jai dar toli, bet labai pasistengusi pavys ir patį V.Landsbergį. O to visiškai neturėjo Valdas Adamkus. Jis nemokėjo ir nenorėjo manipuliuoti. Jis išliks Lietuvos atmintyje kaip elegantiško auklėjimo ir elegantiško elgesio žmogus. Manipuliatoriaus bruožų labai mažai turi ir A.Butkevičius. Priešingai. Jis dažnai Vyriausybės problemas, kurios šiaip galėtų būti nukreiptos į konkrečią ministeriją, prisiima sau, žarijas žarsto savomis rankomis.

- O kuo prezidentė manipuliuoja?

- Pagrindiniai manipuliuojamieji yra ministrai, pats A.Butkevičius bei visi jėgos struktūrų vadai, kurie vykdo gal ne tiesioginius prezidentės nurodymus, bet bent jau jos norus nuspėja. O konservatorių ir liberalų manipuliuojamaisiais negalima laikyti, nes jų ir prezidentės tikslai sutampa, visi į vieną dūdą pučia.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“