Dalia Grybauskaitė: "Nesiruošiu teisintis dėl didelių ambicijų"

"Savo pirmininkavimo metu Lietuva ragina visas valstybes nares ir institucijas susitelkti ir kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą - tai mūsų kertiniai prioritetai. Mums reikia patikimos Europos, kadangi patikimumas yra stabilios ekonomikos pagrindas", - tikino Lietuvos Prezidentė, paaiškindama, kad būti patikimam reiškia kartu dirbti glaudžiau koordinuojant ekonominę ir biudžeto politiką.

"Savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks kuo didesnės pažangos derėdamasi dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo, užtikrinančio, kad ir euro zonos šalys, ir tos valstybės narės, kurios jai nepriklauso, galėtų prisidėti kurdamos veiksmingą ekonomikos valdysenos sistemą ir turėtų galimybę naudotis jos teikiamais pranašumais", - Lietuvos tikslus dėstė D. Grybauskaitė.

Prezidentė dar kartą priminė Europai aktualią nedarbo problemą ir žadėjo, jog artimiausią pusmetį su ja bus intensyviai kovojama.

"Mes skirsime daug dėmesio darbo vietų kūrimui. Įgyvendindami Jaunimo garantijų iniciatyvą ieškosime naujų būdų sukurti sąlygas, skatinančias kurti darbo vietas, ypač jaunimui", - sakė D. Grybauskaitė.

"Tik įgyvendindami į ekonomikos augimą orientuotą politiką galime sumažinti nepriimtinai aukštą nedarbo lygį, ypač tarp jaunimo", - tikino Lietuvos vadovė.

D. Grybauskaitė pažymėjo, kad skatinant ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą esminį vaidmenį atlieka bendroji Europos paslaugų rinka.

"Lietuva sutelks pastangas, kad būtų įgyvendintas Pirmasis bendrosios rinkos aktas, ir sieks pažangos įtvirtinant Antrojo bendrosios rinkos akto iniciatyvas", - apie Lietuvos laukiančius darbus kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kiti svarbūs prioritetai, anot D. Grybauskaitės, yra skaitmeninės rinkos ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimas.

Prezidentė išskyrė ir aplinkosaugos klausimus, ir priminė, jog šiais metais Lietuva vadovaus Europos Sąjungos pasirengimui kasmetinei Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, kurioje bus siekiama naujo pasaulinio susitarimo 2015 metais.

D. Grybauskaitė išplėtojo ir Lietuvai itin aktualią energetikos temą.

"Šiandien Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai. Tai kenkia mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mažina vartotojų perkamąją galią", - konstatavo Prezidentė.

Ji priminė europinį susitarimą, kad energijos vidaus rinka turi būti sukurta iki 2014-ųjų, o po 2015 metų nė viena Europos Sąjungos valstybė narė neturi likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklų.

"Šis įsipareigojimas turi išlikti kertiniu punktu mūsų energetikos darbotvarkėje, todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva aktyviai sieks paspartinti darbus šioje srityje", - teigė Prezidentė, pabrėždama, kad Lietuva rūpinsis, jog kuo daugiau lėšų būtų skirta moderniai ES energetikos infrastruktūrai sukurti.

"Skirsime ypatingą dėmesį tam, kad būtų susitarta dėl europinių bendro intereso projektų, finansuojamų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Be to, sieksime plėtoti išorinį Europos Sąjungos energetikos politikos matmenį - svarbiausią elementą baigiant kurti energijos vidaus rinką", - europarlamentarus tikino D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat išreiškė paramą elektroninių viešųjų pirkimų ir elektroninių sąskaitų iniciatyvoms bei ragino atidžiau rūpintis ES šalių kibernetiniu saugumu.

Prezidentė D. Grybauskaitė neslėpė, jog Lietuvos tikslai - itin ambicingi.

"Prioritetų įgyvendinimas gali užtrukti ilgiau nei šešių mėnesių trukmės Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis", - pastebėjo D. Grybauskaitė.

"Tačiau nesiruošiu teisintis dėl didelių ambicijų. Iš dalies šios ambicijos yra pagrįstos įsitikinimu, kad prieš kitus gegužės mėnesį įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą visi turime parodyti Europos rinkėjams, kiek daug mums pavyko pasiekti per šią kadenciją", - kolegas intensyviai dirbti ragino D. Grybauskaitė.

Lietuva pirmininkauti ES Tarybai pradėjo liepos 1-ąją.

Pirmininkavimo laikotarpiu planuojami 200 renginių, iš kurių daugiau kaip 20 bus aukšto lygio susitikimų, 162 - ekspertų lygio ir 12 - parlamentinių renginių. Vien aukšto lygio susitikimuose, planuojama, dalyvaus 34 valstybių ir vyriausybių vadovai, daugiau nei 800 ministrų, apie 10 tūkst. delegacijų narių, per 1500 žiniasklaidos atstovų.

Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių - lapkritį vyksiantis Rytų partnerystės vadovų susitikimas Vilniuje.

Vadovauti ES taisyklių kūrimui eilės tvarka kas pusmetį tenka kiekvienai iš 28 ES šalių narių.