Dalia Grybauskaitė galvas kapoja telefonu

Prezidentūra nepaneigė

Sovietmečiu vienu telefono skambučiu iš Komunistų partijos Centro komiteto ar kitos įtakingos įstaigos buvo galima be skrupulų ir kone tą pačią dieną atleisti neįtikusį tarnautoją ar pareigūną.

„Respublika“ vakar kreipėsi į Prezidentūrą klausdama, ar prezidentė D.Grybauskaitė iš tiesų telefonu spaudė V.Gailių atleisti jo pavaduotoją V.Giržadą.

Redakcija gavo anoniminį prezidentės spaudos tarnybos atsakymą: „Su buvusiu FNTT vadovu buvo kalbėta ir tiesiogiai, ir telefonu. Prezidentė pabrėžė, kad FNTT vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių“.

FNTT vadovai postuose neatsilaikė prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę. Kažin ar vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsilaikytų?

Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, paklausta, ar D.Grybauskaitė, kalbėdamasi telefonu su V.Gailiumi, reikalavo atleisti V.Giržadą, teigė, kad šalies vadovė „yra kartojusi tik vieną ir tą pačią nuostatą, kad tarnybų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių“.

Išgirdusi klausimus, ar prezidentė yra skambinusi užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui su prašymu atleisti ambasadorių Vygaudą Ušacką, ministrui R.Palaičiui - dėl policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno atleidimo, ar telefonu ketinama prašyti generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotojo Dariaus Raulušaičio atleidimo, D.Ulbinaitė paprašė šių klausimų raštu.

Seimūnai mažai ką žino

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys mano, kad visi šalies politikai ir pareigūnai gali veikti tik tiek, kiek leidžia teisės aktai.

„Man nepatinka nei slaptos pažymos, kuriomis remiantis atleidžiami aukšti pareigūnai, nei galbūt įvykę tokie telefono pokalbiai - jeigu vadovas nusižengia, jam turi būti aiškiai pasakyta, už ką jis atleidžiamas“, - sakė V.Gapšys.

Parlamentinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius buvo nustebintas V.Gailiaus paskelbtos naujienos: „Nesuvokiu, kad šiais laikais įmanoma atgaivinti telefoninę teisę - nesinori tikėti“.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos vadovas Vidmantas Žiemelis „Respublikai“ sakė manantis, kad telefoninės teisės metodai demokratinėje valstybėje negali būti taikomi.

„FNTT yra tik vidaus reikalų ministro sritis, o ne prezidentės kompetencija, tad man apskritai nesuprantamas šalies vadovės dalyvavimas šioje istorijoje, - sakė V.Žiemelis. - Telefoninė teisė yra baisus dalykas visai valstybei“.

O štai Parlamento konservatorių lyderis Jurgis Razma linkęs pateisinti telefoninę teisę: „Kalbant teoriškai, manau, kad kiekvienas pareigūnas ar politikas privalo pats žinoti, kas jam pagal pareigas priklauso, o kiekvieną tokį skambutį priimti tik kaip išsakytą nuomonę. Jeigu pareigūnas yra neatsparus tokiai nuomonei ir pasiduoda spaudimui, vadinasi, jis ne toje kėdėje sėdi“.

„Mano giliu įsitikinimu, V.Gailius turėjo atleisti V.Giržadą ir tuomet jo paties niekas nebūtų atleidęs, - pareiškė Seimo liberalcentristų lyderė Arūnė Stirblytė. Patylėjo ir tuoj pasitaisė: Jeigu prezidentė taip pasielgė, tai mes jau grįžtame į sovietinius laikus. O apskritai tai aš šioje FNTT istorijoje jau nieko nebesuprantu“.

Laukia rūstūs laikai

- Ką reiškia V.Gailiaus pareiškimas, kad šalies vadovė jį telefonu ragino atleisti pavaduotoją V.Giržadą? - vakar „Respublika“ paklausė Kovo 11-osios Akto signataro teisininko Egidijaus Bičkausko.

- Jeigu D.Grybauskaitė iš tiesų taip galėjo pasikalbėti su V.Gailiumi, aš negaliu įvardyti šio metodo kitaip nei telefonine teise. Kai kas tai vadina tiesiog galvų kapojimu.

Už FNTT srities veiklą pirmiausia yra atsakingas pats direktorius, kuris ir pasirenka savo komandą. Todėl ne tik prezidentė, bet net ir vidaus reikalų ministras negali trukdyti FNTT vadovui dirbti jo kasdienio darbo.
Jeigu į šią tvarką įsikišama net ne telefoninės teisės metodu, bet norint padėti, o išties - trukdant, kaip ateityje iš tokio FNTT vadovo būtų galima reikalauti atsakomybės?

- Galbūt telefoninė teisė šiandienėje Lietuvoje nėra naujiena ir tik V.Gailius apie tai ryžosi pranešti visuomenei atvirai?

- Manau, kad dabar tai tikrai nėra naujiena. Apie šią teisę arba galvų kapojimo metodą jau gana seniai trimituoja ir kai kurie politologai, ir buvę politikai. Tai įsigali mūsų valstybėje, nors tokių dalykų negalime daryti.

Tokių metodų taikymas Lietuvoje rodo diktatūros užuomazgas.

Problema yra ta, kad nei D.Grybauskaitė, nei A.Kubilius nėra amžini. Kada nors kas nors juos pakeis, bet jų suformuotos tendencijos ir tradicijos greičiausiai išliks. Taip pat ir tokie veikimo būdai, apie kuriuos dabar kalbame. Neduok Dieve, mes prie šių būdų priprasime ir kada nors panaudosime ne pačia geriausia prasme. Tai būtų jau didelė bėda.

- Kodėl žmonės drįsta imtis telefoninės teisės, galvų kapojimo metodų šiais demokratijos laikais, kai nustumtieji nuo postų turi galimybę apie tai prabilti viešai, ką ir padarė V.Gailius?

- Galbūt todėl, kad kai kurie pareigūnai pasijunta esantys aukščiau bet kokios kritikos ribos.

Šiandien mes tik spėliojame, ar galėjo telefonine teise pasinaudoti prezidentė, nežinome jos pokalbio su V.Gailiumi turinio. Bet esu įsitikinęs, kad šis metodas taikomas kur kas mažesniu lygmeniu, tik apie tai nei matome, nei girdime. Tuo galbūt jau įprastai naudojasi žemesnio rango valdininkai, merai ir žmonės prie to net priprato.

Algis KRUPAVIČIUS, politologas:

Buvusio FNTT vadovo V.Gailiaus pasakymas, kad telefonu jį spaudė pati prezidentė, yra labai iškalbinga detalė. Tai galima jau vadinti ir telefoninės teisės atgimimu. Toks faktas rodo, kad yra aiškiai pažeidžiamas valdžių pasiskirstymo principas. FNTT yra tiesiogiai atsakinga vidaus reikalų ministrui, bet ne prezidentei. D.Grybauskaitė jau tiesiog apeina Konstituciją ir įstatymus, nes kišasi į teisėsaugos institucijų veiklą ne pagal savo kompetenciją.

O apskritai tai jau yra skandalas, kuris man primena prezidento Rolando Pakso problemas, kai jis bandė tvarkytis reikalus įstaigose bei organizacijose, kur to daryti neturėjo jokios teisės. Aš nesakau, kad D.Grybauskaitė jau balansuoja ties apkaltos procedūra, bet tai yra tikrai labai blogas signalas visai valstybei.

Demokratinėje sistemoje tokių dalykų kaip telefoninė teisė negali būti, o FNTT skandalas rodo, kad prezidentė yra bloga mokinė. Per pusę savo kadencijos ji neišmoko tam tikrų pamokų. Beje, jau savo kadencijos pradžioje ji neleistinai kišosi į premjero, ministrų funkcijoms priskirtiną veiklą. Tokių nesusipratimų būna ir be FNTT skandalo - D.Grybauskaitė imasi reguliuoti energetikos, jaunimo nedarbo problemas, nors jai pavesta rūpintis užsienio reikalais. O šioje srityje bei sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus D.Grybauskaitė yra keistai pasyvi.