D. Kedžio artimieji: prasideda "violetinė revoliucija" (papildyta)
Pasak D. Kedžio krikšto mamos Audronės Skučienės, visiškai nesuvokiama, kodėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis mergaitės globos bylą išnagrinėjo nedalyvaujant kitai, D. Kedžio, šaliai, prokurorui nepasiūlius ginti vaiko interesus Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
"Nesuvokiama, kodėl teisėjas priėmė tokią nutartį be Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, kuri yra būtina tokiose bylose. Neturime atsakymo, kur taip skubėjo teisėjas B. Varsackis, nenustatęs vaiko gyvenamosios vietos, neištyręs vaiko gyvenimo sąlygų ir, dar daugiau, šią nutartį nutaręs vykdyti skubos tvarka, kai įstatymas to nenumato. Mes tokius jo veiksmus vertiname kaip nusikalstamus siekti padėti pedofilams, bet kokia kaina pašalinti galimybę apginti mažametį vaiką baudžiamojoje byloje.
Įsivaizduokime, kokios būtų pasekmės, jei Panevėžio apygardos teismas nebūtų sustabdęs logiškai nesuvokiamos teisėjo nutarties. Tuomet 2010 metų gegužės 26 dieną į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kur bus nagrinėjama pedofilijos byla, įtariamasis šioje byloje pedofilas A. Ūsas, būtų nuvykusi mergaitės motina, nepriekaištingos reputacijos Laimutė Stankūnaitė, ir atsivežusi savo mažametę dukrą, nukentėjusią, išniekintą mergaitę. Apie tokias bylos perspektyvas kalbėti neverta", - penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Kedžio giminaitė.
A. Skučienė pabrėžė, kad dabartiniai Kėdainių teisėjo veiksmai, "antstolio cirkas" yra "sąmoningai nukreipti prieš teisėją N. Venckienę". Ji taip pat apgailestavo, kad pedofilų ginti stojo tokie žinomi teisininkai kaip Stasys Šedbaras, Egidijus Kūris, Vytautas Nekrošius.
D. Kedžio pusbrolis Tadas Skučas pasakojo, jog šiuo metu Garliavoje prie Kedžių ir Venckų namų dar vis budi apie 100 žmonių. Jie miega automobiliuose, palapinėse, verslininkai, vietos gyventojai jiems nemokamai atveža maisto, švaros paslaugų įmonė pastatė biotualetus. Žmonės, anot A. Skučienės, prie Kedžių namų pasiryžę būti iki pedofilijos bylos nagrinėjimo pradžios, numatytos trečiadienį.
Velionio D. Kedžio tėvai, anot T. Skučo, jaučiasi kaip košmare, o mergaitės savijauta gera.
"Mergaitė nelabai supranta, kas vyksta. Ji žaidžia su mano dukryte, kartais nuvežu, kad jos kartu pažaistų. (...) Ji nesupranta, kodėl ta minia susirinkusi, tos minios ji nelabai ir mato - pirmame aukšte užuolaidos, minia nestovi po langu ir nešaukia", - kalbėjo T. Skučas.
Tuo tarpu D. Kedžio sesuo, jo dukters globėja teisėja N. Venckienė atsidūrė reanimacijoje, pasak giminaičių, jai sepsis.
D. Kedžio artimiesiems palaikyti tūkstančiai žmonių buriasi į neformalų judėjimą "Drąsiaus kelias", kurio sąskaitoje jau paaukota apie 10 tūkst. litų. Kol kas iš fondo nepanaudotas nė vienas litas.
Kunigas Jonas Varkala dabartinę situaciją Garliavoje palygino su Sausio 13-ąja ar Sąjūdžiu, susirinkusiuosius prie Kedžių ir Venckų namų vadino lietuviškuoju prisiekusiųjų teismu, "violetinės revoliucijos šeima", kuriuos pašaukė "Drąsiaus dvasia".
Dvasininkas negailėjo kritikos teisėsaugai. Esą ji "užspringo savo turiniu, kurį išleidžia į mūsų visuomenę".
"Mes, tie, kurie, kaip sakoma, susirinkome vaiką ginti nuo to negandos paukščio, negalime būti pavadinti minia. Tai jau yra gyvai išgyvenanti šeima. Daugelis žmonių labai emociškai priima, su ašaromis. (...) Minia yra įkaitusi, pasipiktinusi negandos paukščiu, tais teisėtumo principais, kurie pastatyti ant labai abejotinų prielaidų. Matome negalią, tą užspringusią teisėtvarką, kuri ne tik negina vaiko, bet ir daro prielaidas negandos paukščiui išsklaidyti jo gyvenimą", - kalbėjo prie namų taip pat budintis kunigas.
J. Varkala D. Kedžio dukros globos klausimą siūlė spręsti ne teisme, o neutralioje aplinkoje, pavyzdžiui, kokios nors šalies ambasadoje.
"Mažas būrys turime atlikti didelį darbą- pradėti violetinę revoliuciją, kur visi atsinaujintume dvasia, būtume tiesos žmonės, nugalėtume melo mašiną, kuri užpuola tą kūdikį", - teigė jis.
Pasak kunigo, pasakymas "violetinė revoliucija" atsirado ne tik dėl D. Kedžio megztinio spalvos, violetinė katalikiškoje kultūroje yra atgailos spalva.
Rašyti komentarą