D. Bitaitis: kai savivaldybės nebedirbs kasininkėmis, baigsis prašmatnus pašalpų gavėjų gyvenimas

- Nuo šių metų pradžios socialinėje sistemoje įvyko daug pokyčių, penkios Lietuvos savivaldybės pradėjo savarankiškai skirstyti socialinę paramą. Kokie pokyčiai matomi?

- Mažinti socialinės paramos gavėjų skaičių nėra svarbiausias tikslas. Siekiame, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikalinga valstybės pagalba, jos sulauktų. Tačiau greta matome daugybę atvejų, kai dėl paramos kreipiasi žmonės, kuriems ji nėra būtina, o dalis tiesiog sukčiauja ir nori pasipelnyti iš valstybės.

Todėl nuo šių metų pradžios, bendradarbiaudami su penkiomis šalies savivaldybėmis - Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Šilalės rajonais- pradėjome bandomąjį projektą, kuriuo siekiama išanalizuoti pavienius asmenis, šeimas ir išsiaiškinti, kokie žmonės kreipiasi dėl socialinės paramos, kodėl jie tampa ilgalaikiais paramos gavėjais, kaip galima jiems padėti. Be to, siekta atkreipti daugiau dėmesio į asmenis, kurie galimai piktnaudžiauja valstybės parama.

Jau šiandien matome, kad projekto rezultatai pranoko visų mūsų lūkesčius. Pavyzdžiui, Šilalės rajono savivaldybėje socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo 33,9 proc. (lyginant 2011 m. sausio-rugsėjo mėnesius ir atitinkamai šių metų analogišką laikotarpį), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti per šį laikotarpį sumažėjo net 39 proc. Ne tik šiame rajone, bet ir kitose bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse, socialinės paramos gavėjų bei išlaidų šiai paramai sumažėjo. Tai rodo, kad visoms savivaldybėms būtina išsamiau ir plačiau vertinti socialinės paramos gavėjų situaciją, analizuoti, ar tikrai žmogui reikalinga valstybės parama, neapsiribojant vien tik pateiktais dokumentais.

- Nuo birželio ministerija sudarė mobilią specialistų grupę, vadinamąją Socialinės pagalbos tarnybą, kuri važinėja po Lietuvą ir jau yra aplankiusi daugiau kaip 20 savivaldybių. Ką atrodo ši tarnyba?

- Pastebėjome, kad kai kurios savivaldybės iki šiol dirba kaip "kasininkės" - socialinę paramą dalija visiškai nekreipdamos dėmesio, ar realiai žmogui tokia parama reikalinga. Kitaip tariant, jei žmogus pateikia reikiamus dokumentus socialinei paramai gauti - lengva ranka ją ir skiria. Būtent todėl Socialinės pagalbos tarnyba kiekvieną savaitę važiuoja į vis kitą Lietuvos savivaldybę, analizuoja, kaip dirba savivaldybės, teikia joms metodinę pagalbą. Taip pat vertina valstybės paramą gaunančių žmonių pateiktus dokumentus, lankosi ir jų namuose, kas leidžia objektyviai įvertinti realią situaciją ir nustatyti abejonių keliančius socialinės paramos gavėjus.

- Ar lankantis savivaldybėse ir esant arčiau socialinės paramos gavėjų pavyko nustatyti, kaip pavyksta socialines pašalpas gauti tiems žmonėms, kuriems ji nepriklauso? Kokie dažniausi sukčiavimo atvejai?

- Situacija visose Lietuvos savivaldybėse yra ganėtinai panaši. Dalis žmonių dirba nelegaliai ir slepia savo pajamas. Tokie žmonės dukart apgauna valstybę - visų pirma dirba nelegaliai ir nemoka valstybei mokesčių ir dar kreipiasi dėl socialinės pašalpos, įtikinėdami apie savo sunkią finansinę situaciją. Tačiau tapę socialinės paramos gavėjais, kurie jau daug metų gauna socialinę pašalpą, jos gavimo metu sugeba įsigyti antrą ar net trečią automobilį. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, savivaldybių specialistai gali surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ar, kilus pagrįstų įtarimų dėl nelegalaus darbo ar nelegalių pajamų gavimo, jų nuslėpimo, nukreipti asmenį deklaruoti pajamas ir turtą, kreiptis į Valstybinę darbo ir Valstybinę mokesčių inspekcijas bei išsiaiškinti, ar tikrai piktnaudžiaujama. Nustačius, kad piniginė socialinė parama neturi ar neturėjo būti teikiama, ji ne tik nutraukiama, bet ir išieškoma neteisėtai gautoji.

- Dažnai kalbama, kad pašalpų mokėjimo dieną akimirksniu mieste padaugėja neblaivių žmonių. Ar yra galimybių tokiems piliečiams, nemokantiems tvarkytis su savo pajamomis, šiuo atveju, valstybės parama, ją teikti kitokia forma, pavyzdžiui, maistu?

- Reiktų atkreipti dėmesį, kad savivaldybės žmonėms, kurie piktnaudžiauja alkoholiu bei dažniausiai nesusitvarko su savo pajamomis, o jas skiria žalingiems įpročiams tenkinti, teisiškai ne tik turi galimybę, bet net privalo skirti socialines pašalpas ne grynais pinigais, o nepinigine forma. Nepiniginės formos alternatyvų gali būti labai daug, pavyzdžiui, paramą skirti maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais, pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis. Dažniausiai savivaldybės vertina konkretų žmogų ir, priklausomai nuo situacijos, dalį pašalpos skiria pinigais, o kitą dalį perveda, pavyzdžiui, į socialinę kortelę, su kuria galima apsipirkti maisto parduotuvėje (draudžiama pirkti: alkoholį, cigaretes ir loterijos bilietus).

- Dar vienas labai dažnas klausimas - "priverstinis atidirbimas" už socialinę paramą. Ar teisinga, kad žmogus, gaunantis valstybės pagalbą, turi vėliau "atidirbti" už tokią paramą, atlikdamas visuomenei naudingus darbus. Ko siekiama tokiu įpareigojimu?

- Įpareigojimas atlikti visuomenei naudingą veiklą yra labai gera priemonė. Teisės aktai numato darbingo amžiaus žmonėms, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse - viešieji darbai, mokymai, subsidijuojamas darbas ir kt.- ir gauna piniginę socialinę paramą, atlikti visuomenei naudingą veiklą.

Pastebime, kad visuomenė tai vertina labai įvairiai. Vieni kalba apie priverstinį atidirbimą už gautą socialinę pašalpą, kiti džiaugiasi, kad niekur ilgus metus nedirbantys žmonės pagaliau yra priversti dirbti. Abu vertinimai nėra teisingi. Pirma visuomenei naudinga veikla nėra priverstinis darbas, o, kaip rodo praktika, net labai naudinga veikla. Daugelis socialinės pašalpos gavėjų neturi darbinės motyvacijos, reikiamų darbinių įgūdžių ar bendro suvokimo, kas yra naudinga veikla savo bendruomenei. Tikiu, kad, atlikdami visuomenei naudingą veiklą žmonės ne tik formuos reikalingus įgūdžius, bet ir jausis reikalingi, taip pat prisidės prie savo bendruomenės gerovės kūrimo.

Paramos gavėjų pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai atlikti naudingas ir socialinės sistemos darbuotojams, nes padeda identifikuoti netikslinius paramos gavėjus. Pavyzdžiui, jei paramos gavėjas dirba nelegalų darbą, suprantama, kad jam "trūksta laiko" dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Dažnai toks žmogus bando "išsisukti", pateikdamas daugybę priežasčių, kodėl to negali daryti.

Visgi yra ir labai gražių pavyzdžių, susijusių su visuomenei naudingos veiklos organizavimu. Štai Kaišiadorių savivaldybė pasiūlė atlikti visuomenei naudingą veiklą ekologinės akcijos "Darom" metu - buvo labai daug socialinės paramos gavėjų, norėjusių dalyvauti ir padėti tvarkyti savo miestą. Tokių pavyzdžių galėtų būti ir daugiau, nes visuomenei naudingos veiklos spektras yra labai platus.

- Ar keičiasi visuomenės požiūris į žmones, kurie neteisėtai gauna socialinę paramą? Ar tiesa, kad ministerija gauna daugybę laiškų, kuriuose pranešama apie konkrečius atvejus, kai apgaudinėjama valstybė?

- Manome, kad sunkiausia piktnaudžiaujantiems socialine parama ateityje bus todėl, kad keičiasi žmonių požiūris į atvejus, kai apgaudinėjama valstybė. Remiantis žmonių laiškais, informacija, kuri nuolat mus pasiekia, galiu drąsiai sakyti - žmonės tampa labiau pilietiški, didėja jų sąmoningumas ir noras padėti silpniausiems bei auga nepakantumas apgaudinėjantiems tuos, kurie sąžiningai dirba ir moka mokesčius. Apie panašius dalykus vis drąsiau pranešama.

Visus šalies gyventojus noriu paraginti: jei savo aplinkoje matote nesąžiningus socialinės paramos gavėjus arba tokių žmonių, kuriems būtina socialinė parama, bet jais nesirūpinama, praneškite apie tai savo gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyriui arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams.