Civilinės teisės ekspertas apie Seimo priimtas pataisas: laisvam žodžiui gali kilti grėsmė

Seimo priimtos Civilinio kodekso pataisos dėl asmens garbės ir orumo žeminimo gali kelti pavojų žodžio laisvei, sako Vilniaus universiteto profesorius, civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą susitiko su teisininkais, ekspertais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais aptarti Seimo priimtų Civilinio kodekso pataisų. Seime gruodžio 8 d. priimtomis nustatyta, kad už asmens garbės ir orumo įžeidimą bet kokia forma bus galima reikalauti turtinės ar neturtinės kompensacijos teismo keliu. Parlamentarai taip pat išbraukė išimtį, numatančią atleidimą nuo civilinės atsakomybės paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie viešą asmenį, jei informacijos skleidėjas įrodo, kad tokiais savo sąžiningais veiksmais siekė supažindinti visuomenę apie asmens visuomeninę ar valstybinę veiklą ar su pačiu asmeniu.

Vilniaus universiteto profesorius, civilinės teisės ekspertas V. Mikelėnas po susitikimo teigė, kad šios pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei, o parlamentas šiek tiek paskubėjo priimdamas jas, juo labiau, kad keičiamas ne kažkoks įstatymas, o kvalifikuotas teisės aktas - Civilinis kodeksas, kuris netgi nebuvo derintas su Civilinio kodekso priežiūros komitetu. Į teisės aktą nesigilino ir naujos kadencijos Seimas, kuriame dauguma - politikos naujokai. Pasak jo, jeigu būtų buvusi išklausyta visuomenės atstovų nuomonė, nebūtų tiek daug balsavusiųjų už šį įstatymo projektą. 

"Man yra šiek tiek keista, kodėl nebuvo derinamas šitas projektas su Civilinio kodekso priežiūros komitetu, kuris veikia Teisingumo ministerijoje. Aš manau, kad taip, jis gali sukelti problemų", - žurnalistams sakė V. Mikelėnas. 

Civilinės teisės ekspertas kritikavo tai, kad Seimo priimtame įstatyme pirmiausia iškeliamas žalos atlyginimas kaip gynimo būdas, kai tuo tarpu senoji įstatymo redakcija kalba apie kitus, šalutinius gynimo būdus. Reiškiant tokį ieškinį, ieškovas reikalautų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tada grėstų turto areštas, ir tokiu būdu teismas galėtų, pavyzdžiui, areštuoti žiniasklaidos priemonės banko sąskaitą.

"Taip, be abejo, laisvam žodžiui gali kilti grėsmė", - teigė V. Mikelėnas. 

Prezidentę su prašymu vetuoti šias pataisas kreipėsi beveik 100 žurnalistų ir redaktorių, Žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir grupė Seimo narių. Savo nuomonę dėl įstatymo žalos visuomenei ir grėsmės laisvam žodžiui pareiškė Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų etikos inspektorius. Prezidentė išklausė ekspertų argumentus dėl šių pataisų poveikio visuomenės informavimui, žiniasklaidos laisvei bei Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Teisininkų teigimu, šios pataisos yra perteklinės, nes dabar galiojantys įstatymai visiems asmenims užtikrina visas galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo, šmeižto ar nepagrįsto persekiojimo. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė ir civilinė garbės ir orumo gynimo tvarka, o už šmeižtą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi, atveria kelia teisiniam žmonių persekiojimui už kritišką, bet kokia formą pareikštą nuomonę.

"Šitos pataisos yra nukreiptos ne vien prieš žiniasklaidą, bet prieš bet kurį viešai kalbantį asmenį, nes numatytas paskutinis sakinys, "kad turi būti priteisiama žala" nubraukia iki šiol esančią situaciją, kai žmogus (nesvarbu, ar žiniasklaidos priemonė, ar viešai kalbantis) kritikuoja viešą asmenį dėl visuomenei svarbių reikalų ir elgiasi sąžiningai, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Tai čia yra Civilinio kodekso klasika ir ji turi likti, o tuo paskutiniu sakiniu tai yra nubraukiama", - sakė žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė. Teisininkė taip pat manė, kad naujoji Seimo dauguma nesugebėjo suvokti šių pataisų, jos nebuvo suderintos su Teisingumo ministerijos Civilinio kodekso keitimo komitetu. 

Šie pakeitimai kenkia valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir neatitinka Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų - Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei prasilenkia tiek su Lietuvos teismų, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) įtvirtintais žiniasklaidos laisvės principais. Užtikrinti žiniasklaidos apsaugą, stiprinti žodžio laisvę ir užkirsti kelią cenzūrai ragina ir visos tarptautinės organizacijos - Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai bei numato piliečiams teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijas ar pareigūnus ir už tai nebūti persekiojamiems. Žurnalistai pažymi, kad visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl įsigaliojus šiems pakeitimams iš esmės būtų sudarytos sąlygos cenzūrai, suvaržytos žurnalistų galimybės informuoti visuomenę, ypač apie politinės korupcijos atvejus. Taip pat žurnalistams už kritiką ir nuomonės reiškimą gresia didžiuliai ieškiniai teismuose, o mažesnes žiniasklaidos priemones tai gali atvesti ir prie veiklos sustabdymo.

"Žurnalistai prašo Prezidentės ir Seimo palikti galioti jau keliolika metų buvusią nuostatą, kad nuo civilinės atsakomybės galėtų būti atleidžiami tie žurnalistai, kurie sugebėtų įrodyti, kad jie dirbo sąžiningai, skleidė informaciją apie viešo asmens viešą veiklą, kur ta informacija reikšminga visuomenei. O už sąmoningai melagingos informacijos skleidimą turint tikslą pažeminti, paniekinti, apšmeižti žmogų atsakomybė yra, buvo ir bus, ir niekas neprašo jos naikinti. Dabartinės pataisos sudaro prielaidas tikėtis, kad ypač regionų politikai teiktų ieškinius redakcijoms ir savo skunduose jiems nepatikusią kritiką prilygintų garbė ar orumo įžeidimui. Ypač orumo įžeidimas yra asmens savęs vertinimas. Taigi manome, kad iki šiol galiojusios nuostatos puikiai užtikrina interesų pusiausvyrą, o tai, kas buvo pasiūlyta Seime, - tą pusiausvyrą pažeidžia tų viešų asmenų naudai, ir jie gali piktnaudžiauti atsiradusiomis privilegijomis imtis jiems nepatikusios kritikos", - sakė žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.

Vyriausybės atstovė prie EŽTT Karolina Bubnytė pabrėžia, kad šio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kritikos ribos viešų asmenų atžvilgiu yra žymiai platesnės negu privačių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas gali atvesti prie cenzūros įvedimo ir pažeisti visuomenės teisę žinoti.

"Matyčiau iš tikrųjų problemą, ypač dėl 6-os dalies paskutinio sakinio, nes taip, kaip jis yra suformuluotas, užkerta kelią proporcingumo vertinimui atlikti. EŽTT praktika yra labai aiški, kad klaidos, padarytos veikiant sąžiningai teikiant informaciją, neturėtų būti neproporcingai baudžiamos. Ir čia yra svarbiausia atlikti tą proporcingumo patikrą. Tikrai matyčiau problemą su EŽTT praktika", - teigė K. Bubnytė. Jos manymu, tokios pataisos pakenktų ir Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje. 

Prezidentūra sprendimą, ar vetuoti įstatymą, ketina priimti artimiausiu metu. ELTA primena, kad per pusmetį šalies vadovės vetuoti pataisas dėl galimų žodžio laisvės suvaržymų prašoma jau antrą kartą. 

Prezidentė D. Grybauskaitė anksčiau buvo pareiškusi, kad atidžiai išnagrinėsianti Seimo siūlomas Civilinio kodekso pataisas dėl asmens garbės ir orumo žeminimo. Šalies vadovės teigimu, yra požymių, kad pataisa gali kirstis su Konstitucijoje įtvirtintu žodžio laisvės principu. 

Premjeras Saulius Skvernelis nemato jokios grėsmės dėl Seimo praėjusią savaitę priimto Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo pažeminimą. Tačiau atsiradus įvairioms interpretacijoms, jo nuomone, reikia pasirinkti tokias formuluotes, kurios nekeltų jokių abejonių.