Černobylio aukos pamažu nurašomos

Žinomiausios pasaulio atominės elektrinės - Černobylio - avarijos (1986 04 26) pasekmes likvidavę Lietuvos žmonės - našta Lietuvai.

"Pagrindinė mūsų problema yra ta, kad dar gyvename. Mes - tarsi gyvas priekaištas. Ir atrodo, jog mūsų valdžiai būtų daug geriau, kad kuo greičiau mūsų visų nebeliktų", - dienraščiui "Respublika" apmaudo neslepia Lietuvos judėjimo "Černobylis" pirmininkas Pranas Paškevičius.

Likviduoti Černobylio avarijos pasekmių į Ukrainą buvo išvežta 7014 lietuvių (iš jų 103 moterys). Iki šios dienos mirė 1300, didžiąją dalį likusiųjų kamuoja sunkios ligos, tokių kratosi darbdaviai.

"Šiuo metu mes iš valstybės jokios pagalbos negauname. Tik kai miršta černobylininkas, jei jo mirtis susijusi su dalyvavimu likviduojant avariją, jo šeimai išmokama kompensacija. Mes niekada nesijautėme nuskriausti, tik nepastebėti. Neva tokių kaip mes nėra ir mes niekam nereikalingi. Dar ir pasakoma, kad mes jūsų ten nesiuntėme", - sakė P.Paškevičius.

Vargu ar černobylininkai taip kalbėtų, jei neturėtų konkrečių pavyzdžių. Ir ne tik užgesusias bendražygių gyvybes, nes šiems jau niekas nebegresia. Šį kartą valdininkų kardas pakilo ir virš dar gyvų pajūrio černobylininkų.

Klaipėdos miesto savivaldybės klerkai pademonstravo cinizmo viršūnę, kuri puikiai iliustruoja visos valstybės požiūrį į prieš 24 metus savo gyvybėmis dėl kitų rizikavusius lietuvius.

Klaipėdos miesto apygardos teismas areštavo Lietuvos judėjimo "Černobylis" Klaipėdos miesto komitetui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, sąskaitose esančias lėšas ir kitą turtą.

Laikinąsias apsaugos priemones paprašė pritaikyti černobylininkus į teismą padavusi Klaipėdos miesto savivaldybė. Pastaroji iš jų tikisi prisiteisti 300 760 litų ir 64 centus.

"Visas mūsų turtas - keli kompiuteriai ir trylikos metų senumo "Audi". O komiteto sąskaitose švilpauja vėjas”, - teismo nutarimą pakomentavo judėjimo "Černobylis" Klaipėdos miesto komiteto pirmininkas Gediminas Tareila.

Valdininkai suskaičiavo, kad būtent tiek komitetas yra skolingas uostamiesčio savivaldybei už šešių pastatų nuomą. Neva ši suma susidarė per dešimt metų - nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d.

Apygardos teismui skirtą ieškinį pasirašė pats Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

"Atvykę japonai pasakoja, kad pas juos valstybė padeda net Hirosimoje ir Nagasakyje nukentėjusių žmonių proanūkiams. Jie mūsų klausia, kaip valstybė padeda mums, nes juk jos garbės reikalas. Ką aš galiu atsakyti?" - klausė G.Tareila.

Malūnininkų gatvėje esančius pastatus (buvęs sovietinės armijos objektas, bendras plotas 1250 kv.m, likutinė jų vertė prieš trejus metus siekė 38 514,19 lito) Klaipėdos miesto valdyba Vyriausybės nutarimu ne konkurso tvarka komitetui leido nuomoti dar 1993 m. pabaigoje.

Pasak G. Tareilos, pinigų nuomai mokėti jie neturėjo, tad 1994 m. pabaigoje miesto valdžia sutiko, kad šeši pastatai iš Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės 10 metų būtų perduoti į komiteto individualiosios įmonės "Agva" balansą.

2005 m. valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti "Černobylio" nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre į nurodytus nekilnojamuosius daiktus 1994 m. gruodžio 22 d. įregistruotos valstybės nuosavybės teisės ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patikėjimo teisės.

"Šiuose sandėliuose ir garaže bandėme patys užsiimti verslu, tačiau iš mūsų verslininkų neišėjo, likdavo tik skolos. Tada jas išnuomojome ir taip užsidirbame šiek tiek pinigų, nes valstybė mums beveik nepadeda. Už nuomą per mėnesį dabar gauname apie 700 litų", - neslėpė G.Tareila.

Pasak klaipėdiečio, iš uždirbtų pinigų finansuojama ne tik Klaipėdos miesto komiteto veikla - interneto puslapis, laikraštis, važiuojama į susitikimus su kitais černobylininkais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius išsiuntė černobylininkams kelis raštus su griežtais raginimais, kuo greičiau grąžinti pastatus savivaldybei. Nors dar 2007 m. birželį uostamiesčio taryba priėmė nutarimą, kad šie savivaldybei nereikalingi.

"Į privatizuojamų objektų sąrašą jie nėra įtraukti, tad įdomu, kam dabar jų prireikė savivaldybei", - "Respublikai' sakė G. Tareila.