"Buvome pirmi tokie respublikoje"

Po "Vakarų ekspreso" straipsnio "Poilsio parkas telkia naujam sąjūdžiui" (2010 03 19) į redakciją atėjo buvęs parko direktorius Vincas Steponaitis. Maždaug 1962-1963 metais parkui vadovavęs vyras papasakojo, kaip sovietmečiu Klaipėdos poilsio ir pramogų parkas tapo svarbiu kultūros centru ir
pagrindine miestelėnų traukos vieta.

Garbaus amžiaus klaipėdietis nenoriai pasisakė savo vardą ir pavardę. Šiandien jis gėdijasi to, jog mediko profesiją iškeitė į Poilsio ir pramogų parko direktoriaus pareigas, susigundęs tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininko pažadais duoti naują butą.

"Buto taip ir negavau, tad po kelerių metų iš to darbo išėjau", - prisiminė V. Steponaitis, kurio vadovaujamas parkas per vienerius metus taip suklestėjo, jog už kultūrinę veiklą 1963-iaisiais buvo įvertintas TSRS Kultūros ministerijos garbės raštu. Šį dokumentą, pasirašytą tuometinės TSRS kultūros ministrės Jekaterinos Furcevos, buvęs parko direktorius perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

Oficialiai Klaipėdos poilsio ir pramogų parkas buvo užregistruotas dar 1947 m., tačiau pokalbininkas prisiminė, kad apie 1961 metus jame nebuvo nei tvarkos, nei grožio, nei pramogų. Tik šokiai vykdavo aikštelėje šalia Pušyno gatvės.

"Reikėjo sukurti parke traukos centrą. Per Kultūros ministeriją Maskvoje užsakiau parkui atrakcionus. Apžvalgos ratą, sūpuokles-lėktuvėlius, karuseles, juokų kambarį ir kt. traukiniu atgabeno iš Jeisko miesto Rusijoje - mums tereikėjo juos sumontuoti. Buvome pirmasis toks parkas Respublikoje. Atrakcionų tuomet dar nebuvo nei Vilniuje, nei Kaune. Be to, parke įrengėme tvora aptvertus teniso kortus, o ant buvusios raupsuotųjų ligoninės pamatų žiemą veikdavo čiuožykla.

Miesto valdžia leido mums pasistatyti naują administracinį pastatą. Prasidėjus statyboms, nukastas žemes paskirstėme po parką, kad galėtume jį apsodinti želdiniais, nes kai atėjau dirbti, parke augo tik nuo vakarų vėjų pasvirusios pušys. Šeštadieniais, sekmadieniais parke organizavome didžiules komjaunimo talkas. Jaunimas medelius sodino. Parkas turėjo savo agronomą, šiltnamius. Juose išauginome gėles, kurios vėliau papuošė parke padarytas klombas.

Ir tais laikais būdavo chuliganų, kurie norėdavo mūsų triūsą suniokoti, medelius laužydavo. Aš pats nuo tokių niekdarių kartą esu į galvą gavęs.

Klaipėdos poilsio ir pramogų parko pučiamųjų orkestras ir choras, 1963 m.

Parke iš pradžių nebuvo jokių takų, vien tik smėlis. Pagailo man moterų, kurios vis kratydavo smėlį iš batelių, užsibrėžiau tikslą išasfaltuoti šokių aikštelę ir takelius. Dėl to kilo didelis pasipriešinimas, nes tuomet dar nebuvo įprasta tokia civilizacijos invazija į gamtą, visuose parkuose takai būdavo iš žvyro supilti. Vis dėlto pavyko man įtikinti, kad reikia asfalto. Po to žmonės džiaugėsi, nes galėjo ir su dviračiais važiuoti, ir moterys - su vaikų vežimėliais.

Pinigų darbams turėjome tiek, kiek reikia, nes kas vakarą parke vykdavo jaunimo šokiai. Bilietai į šokius parke po rublį kainavo. Geri šokiai būdavo, su gyva džiazo muzika. Grodavo vyrai su pučiamaisiais, akordeonu, daug instrumentų. Į šokius susirinkdavo apie 1000 žmonių, nes tuo metu daugiau mieste šokių aikštelių nebuvo, tik Karininkų namuose, bet ten daugiausiai rusai rinkdavosi. Daug klaipėdiečių porų tuomet parke susipažino ir susituokė.

Klaipėdos poilsio ir pramogų parkas sovietmečiu buvo propagandinė įstaiga. Turėjome organizuoti eitynes, paskaitas, bet man tai nelabai patiko. Aš tik stengiausi, kad parko veikla atitiktų jo pavadinimą ir misiją. Man norėjosi, kad jis taptų svarbiu kultūros židiniu. Tad pastatę naują administracinį pastatą (dabar jame veikia autoservisas), jame subūrėme parko pučiamųjų orkestrą bei chorą. Orkestrui vadovavo Litvinas, chorui - Matutis. Be to, čia veikė ir fotografų būrelis, tad senų parko nuotraukų turėtų būti. Tame būrelyje dalyvavo fotografai Norkus, Mačiulis, Bražas", - prisiminimais pasidalino Vincas Steponaitis ir įteikė 1963 metais darytą Klaipėdos poilsio ir pramogų parko pučiamųjų orkestro ir choro fotografiją.

Informacija

Iniciatyvinė grupė "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" šį šeštadienį, kovo 27 d., kviečia miestelėnus į masinę talką bei pavasario šventę Klaipėdos poilsio parke.

Talka prasidės 10 val. ir truks iki pietų. Jos metu ketinama parke surinkti šiukšles, tad talkininkai raginami pasirūpinti šiukšlių maišais ir pirštinėmis (dalį jų parūpins organizatoriai).

Talkos metu parke skambės muzika, tvarkdariai bus vaišinami karšta arbata.

Nuo 13 iki 17 val. parke vyks pavasario šventė. Jos metu vaikai ketina iškelti inkilus, nudažyti porą suoliukų. Programoje numatoma improvizuota diskoteka su įvairiomis atrakcijomis, žaidimais ir siurprizais. Renginyje ketina dalyvauti ir folkloro kolektyvai bei uostamiesčio teatralai.

Klaipėdos poilsio ir pramogų parko istoriją, čia veikusius atrakcionus, apžvalgos ratą ir kitas linksmybes primins fotografijos, plakatai ir kita informacija specialiame stende.

Visi talkos bei šventės dalyviai galės tapti parko metraštininkais, ant specialių lapų užrašydami savo prisiminimus apie parką ir ateities lūkesčius, susijusius su šia teritorija.

Jurga PETRONYTĖ