Buvęs prezidentės patarėjas: prezidentė žvangina cenzūros grandinėmis

Vienas iš tokių parlamentarų - Linas Balsys, buvęs prezidentės atstovas spaudai.

Pataisose siūlomos priemonės, turėsiančios neva pažaboti Rusijos propagandą, gresia iki 3 proc. metinių pajamų piniginėmis baudomis Rusijos televizijos laidų transliuotojams ir retransliuotojams. Sankcijos laukia ir už visus publikuotus kūrinius, kuriuose gali būti įžvelgta karo kurstymo, propagandos elementų ar skatinimų kėsintis į šalies suverenitetą. Įžvelgti tokias apraiškas ir jas skųsti gali bet kuri įstaiga ar pilietis.

L.Balsys šiose cenzūrą stiprinančiose pataisose įžvelgė aiškių paralelių su prezidentės reikalavimais visus klausimus suderinti iš anksto.

„Kad ir koks būtų sunkus ir pavojingas hibridinis karas, kad ir kokia propagandos ataka plūstų, manęs niekaip neapleidžia jausmas, kad grįžtame į glavlito ir cenzūros laikus. Tris dešimtmečius dirbau žurnalistikoje, du dešimtmečius laisvoje Lietuvoje, puikiai žinau, koks jausmas, kai gali sakyti, rašyti, kalbėti tai, ką matai, supranti ir tai kas yra tiesa, patikrinta iš įvairių šaltinių“, - sakė L.Balsys.

- Skandalingoje latvių istorijoje ne tik mūsų prezidentė pasirodė visu gražumu, bet ir mestas šešėlis, kad Lietuvoje žurnalistai užduoda tik suderintus klausimus ir pateikia visuomenei nuglaistytus atsakymus? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lino BALSIO.

- Deja, per savo 30 metų žurnalistinio darbo matau aiškią tendenciją, kad mūsų žurnalistikos kokybė prastėja, krenta dėl kritiškumo, aštrumo stokos. Geriausias pavyzdys turbūt yra nacionalinis transliuotojas - apie garsųjį Latvijos pavyzdį beveik visos žiniasklaidos priemonės parašė, parodė ar nors paminėjo. Išskyrus nacionalinį transliuotoją. Kas nutiko? Suveikė savicenzūra? O gal ir cenzūra, nurodymas, ką galima kalbėti per nacionalinį transliuotoją, o ko ne. Taip pat turiu duomenų, kad kai kuriuos politikus ir žmones žurnalistams iš nacionalinio transliuotojo kalbinti uždrausta, ir aš esu vienas iš jų. O uždrausta kalbinti tuos, kurie kritiškai vertina prezidentūros ar prezidentės vykdomą dabarties politiką.

Tokie dalykai man kelia nerimą, nes tokios tendencijos negalimos, o aš žinau, kad tai vyksta. Turiu patirties, dirbau prezidentūroje ir pats, tad man šie metodai dabar yra matomi. Deja, tos tendencijos - bandymo suvaldyti žiniasklaidą, uždrausti pasakyti, galbūt susitarti, paveikti savininkus, kad nerašytų blogai apie prezidentę - stiprėja. Dramatiška, kad per 25-erius Nepriklausomybės metus mes atsiritome iki sistemos, kuri turi visus autoritarinio, autokratinio režimo požymius.

- Ir jau ne tik prezidentė, o ir kiekvienas klerkas, vadovaujantis iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomai kontorai, leidžia sau neatsiskaityti už savo darbą, o reikalauti iš anksto suderinti klausimus ir atsakymus?

- Pareigūnai arba valstybės tarnautojai, kuriuos išlaiko mokesčių mokėtojai, privalo teikti informaciją, kalbėtis su žiniasklaida. Kalbėjimas per spaudos atstovą gal ir neblogai, bet jį galima pateisinti tik tam tikrais atvejais.

- O jeigu žurnalistas nori paklausti, kodėl valstybės institucijos direktorius įdarbino savo žmoną be konkurso, arba kodėl ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas vengia tikrintis poligrafu?

- Na, ką gi čia spaudos atstovas gali pasakyti - pats vadovas tokiais atvejais turi ir aiškintis.

- Bet jis turi galimybę slėptis už spaudos atstovų nugarų. Į daugelį valdiškų įstaigų ir su žurnalisto pažymėjimu neįeisi, jeigu nesi iš anksto susitaręs. Ar tai normalu?

- Man tai tikrai neatrodo normalu, ir pats esu su tuo susidūręs. Tas faktas, kad kartais patys politikai ar vadovai nenori tiesiai bendrauti, manau, apgailėtinas. Prisimenu Atgimimo laikotarpį, koks tada buvo pakilimas, kaip mes visi degdavome noru surasti tiesą ir ją pasakyti. Politikai, ministrai tuomet irgi kalbėdavo tiesiogiai ir nebuvo nieko baisaus. Dabar viskas pasikeitę. Ministerijose dirba didžiausios spaudos tarnybos, visi už mokesčių mokėtojų pinigus, ir spausdina panegirikas savo ministrui ar ministerijai.

Deja, dabar sukurta kita, ydinga, tvarka. Tokiu būdu netiesiogiai, bet labai stipriai veikiama spaudos laisvė Lietuvoje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“