Buvę omonininkai pripažinti kaltais

Buvę omonininkai Vladimiras Razvodovas ir Boleslavas Makutynovičius pripažinti kaltais dėl agresijos prieš Lietuvą, antradienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs žemesnės instancijos teismo sprendimą, ir už akių jiems skyręs laisvės atėmimo bausmes.

V. Razvodovui skirta 12 metų subendrinta bausmė laisvės atėmimo vietoje, taip pat priteisti civiliniai reiškiniai. B. Makutynovičiaus kaltės klausimas, kadangi jis miręs, negali būti sprendžiamas, todėl byla jo atžvilgiu nutraukta. Taip apeliacinis teismas prokuroro skundą patenkinto iš dalies. 

Istorinį sprendimą po 25-erių metų paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė. Buvusių omonininkų atstovai teisme nepasirodė. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė prokuroras Alvydas Valiukevičius. 

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo priimtą naują apkaltinamąjį nuosprendį, V. Razvodovas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažintas kaltu, jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui B. Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį. 

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 

Remdamasi byloje surinktais įrodymais, teisėjų kolegija konstatavo, kad V. Razvodovo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) - Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis) ir Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas (BK 103 straipsnio 1 dalis) - įrodyta. 

"Vladimiras Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus", - teigiama Apeliacinio teismo nuosprendyje.

Lietuvos apeliacinis teismas patenkino nukentėjusiųjų, pateikusių byloje civilinius ieškinius, prašymus. Iš viso V. Razvodovas turės jiems atlyginti daugiau kaip 14 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Teismas patenkino ir Muitinės departamento civilinį ieškinį ir iš V. Razvodovo priteisė 269 eurų turtinę žalą, bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos civilinį ieškinį ir iš V. Razvodovo priteisė 2 941 euro turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutiko su Vilniaus apygardos teismo išvadomis ir pritarė prokurorų apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, analizuodamas B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui pateiktus kaltinimus, Vilniaus apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga, t. y. Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 straipsnis) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis. 

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, dar 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijoje dėl senaties netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui buvo iš dalies pakeisti nusikaltimo žmoniškumui požymiai, nustatant, kad nusikaltimams žmoniškumui (kaip jie apibrėžti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statute) nesvarbu, ar jie padaryti karo, ar taikos metu. Taigi nusikaltimai žmoniškumui būtent tokia samprata (t. y. nesiejant jų su karo nusikaltimais, karine ar prieškarine padėtimi) buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Todėl siekiant įrodyti, kad buvo padaryti nusikaltimai žmoniškumui, nėra reikalaujama įrodyti padėties prieš karą, karinės padėties ar ginkluoto konflikto.

Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas agresijos sampratą aiškino iš dalies klaidingai (BK 103 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad agresijos samprata nėra susiformavusi tarptautinėje teisėje. Agresijos samprata išskiriama iš 1974 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl agresijos apibrėžimo". Vėliau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar keletą kartų patvirtino agresijos apibrėžtį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad situacija, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtas Lietuvos Respublikos suverenitetas, bet 1991 m. Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos ir SSRS VRM kariuomenės padaliniai, kurie vykdė karines operacijas, per kurias buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės, turėtų būti vertinama kaip SSRS agresija prieš Lietuvą ir SSRS sukeltas ginkluotas konfliktas su atkurta Lietuvos valstybe. Tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 straipsnyje nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga. Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, bet gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinio teismo sprendimą kaltinimą palaikęs prokuroras Alvydas Valiukevičius vertino teigiamai. Anot jo, tokį sprendimą dar 2015 m. turėjo priimti Vilniaus apygardos teismas, bet jis netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, teismo padarytos išvados neatitiko faktinių aplinkybių. 

"Šiandien tai konstatavo ir apeliacinis teismas. Teismas iš esmės tokį prokurorų prašymą tenkino", - žurnalistams sakė A. Valiukevičus.

Prokuroras negalėjo pasakyti, ar dėl tų epizodų, dėl kurių nuteistieji buvo išteisinti, rašys kasacinį skundą. 

Prokuroro teigimu, V. Razvodovui išduotas Europos arešto orderis ir, jeigu jis būtų sulaikytas kurioje nors Europos Sąjungos valstybių, būtų spręstinas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvos Respublikai. Kadangi B. Makutynovičius miręs, prokurorai jo atžvilgiu nieko neketina daryti. Prokuroro duomenimis, nors dėl V. Razvodovo kreiptasi į atitinkamas Rusijos institucijas, iš jų jokio atsakymo negauta, o buvęs omonininkas šiuo metu gyvena Sankt Peterburge. V. Razvodovas nereagavo į Lietuvos teisėsaugos kreipimąsi, nepavyko įteikti teismo dokumentų ir pan.