Būti vaiko advokatėmis - sunku, bet garbinga

„Respublikos“ savaitės žmonės -  Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, iš tikrųjų bandančios ginti suaugusių skriaudžiamų mažamečių teises.

Kauno rajone gyvena 90,5 tūkst. gyventojų. Aštuonios Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančios moterys turi stebėti, ar koks nors vaikas nėra skriaudžiamas 371 kaime bei 11 miestelių. Kiekvienai specialistei tenka aprėpti 5-6 seniūnijų teritorijas. Darbo krūvis didžiulis. Tačiau šias moteris galima vadinti viso Kauno rajono vaikų advokatėmis. Stebinčiomis, kad suaugusieji nepažeistų mažųjų rajono piliečių teisėtų interesų.

Vieni deklaruoja, o kitos nedeklaruodamos gina

Kartais atrodo, kad mes, suaugusieji, aukštindami vaiko teises, šiek tiek veidmainiaujame. Norime pasirodyti madingi, pseudoliberalūs, vakarietiški. Tol giname vaiko teises, kol 17 metų paauglys iš padorios, pasiturinčios šeimos, turinčios ir tėvą, ir motiną, Kaune 3 val. nakties slankioja visiškai girtas. Tiek apspangęs, kad Šilainių mikrorajone supleškina daugiabutį ir gaisre žūva žmogus. Gal iš tikrųjų vaikų teisės per daug aukštinamos. Bent žodžiais?

Kauno rajono VTA skyriaus vyr.specialistė Agnė Žukauskytė atsako:

- Nenorėčiau su tuo sutikti. Yra vaiko teisės, yra ir vaiko pareigos. Ir mokytis, ir paisyti padoraus gyvenimo normų. Ne viena pareiga yra. Aišku, nenormalu, kai paaugliai naktimis neblaivūs šlaistosi. Bet šeimos ne viską gali sužiūrėti. Nė vienas nuo tokios nelaimės neapdraustas. Tačiau bent man neteko rajone su tokiomis problemomis susidurti.

Vaikų tūkstančiai. Automobilis - vienas

Visoms skyriaus moterims yra skirtas vienas valdiškas automobilis. Ar vienos mašinos pakanka? Ar moterys nesusiginčija, kuri šiandien automobiliu naudosis?

- Sunkiai pasidalijame, - juokiasi A.Žukauskytė. - Galėtų ir daugiau būti mašinų. Juk tokia didelė teritorija. Bet atliekant kai kuriuos darbus transporto nereikia. Keičiamės informacija su seniūnijomis, mokyklomis, ligoninėmis, socialiniais darbuotojais, bendruomenėmis.

Augant nedarbui, vaiko teisių apsaugos specialistės susiduria ir su emigracijos problema. Tėvai išvyksta laikinai dirbti į užsienį, bet neprašo nustatyti, kam bus pavesta Lietuvoje likusių jų vaikų globa. Palieka vaikus kaimynėms, močiutėms, tetoms. Tik retas susipranta užsukti į VTA skyrių, kad jo vaikų globa būtų oficialiai įforminta.

Sunku kontroliuoti, ar vaikas saugus, ir tėvų skyrybų atveju. Remiantis dabartiniais įstatymais, jei vaikas su vienu iš tėvų išvyksta į užsienį, kito tėvo oficialaus sutikimo jau nereikia. „Buvę sutuoktiniai turėtų tarpusavyje geranoriškai susitarti, - sako A.Žukauskytė, - kad ir tėvas, ir motina žinotų, kaip vaikui sekasi. Bet buvusių sutuoktinių nesutarimai dažnai perkeliami vaikams“.

„Gelbėjimai“ virsta dramomis

Jei tarpusavyje bendrautume pagarbiai ir geranoriškai, iš viso neliktų nuskriaustų vaikų. Ir nereikėtų tarnybų, pašauktų ginti vaiko teises. O dabar, nors tarnyboje dirba edukologai, psichologai, teisininkai, viena mergaitė, gyvenanti Garliavoje, vis vien suaugusių plėšoma psichologiškai bei fiziškai. Pasitelkus policiją bei antstolius. Ir Kauno rajono VTA skyriaus vyr.specialistė Anželika Vežbavičiūtė gali tik laikinai sustabdyti šį smurtą. Absurdiškiausia, kad mergaitė patiria fizinį smurtą tada, kai ją suaugusieji „gelbėja“. O kai nustoja gelbėti, vėl jaučiasi saugi. Piešia, skaito, žaidžia.

Vaikai paprastai paimami iš namų, kai iškyla grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. Tačiau, anot VTA skyriaus specialisčių, kartais net negali nuspėti, numatyti, kad kažkokiam rajone gyvenančiam vaikui jau iškilęs realus pavojus. Be to, ir patys vaikai būna prisirišę prie savo gimdytojų. Nors ir sunku, nori likti ten, kur gyventi jau pripratę. Ypač būna prisirišę prie savo mamų. Nesvarbu, kad girtaujančių.

Vyr.specialistė Vaiva Žagarienė sakė, kad vaiko interesai visada išlieka svarbūs. Visko būna, ir alkanų vaikų pasitaiko, nes žmonės pinigų neturi.

Kaip neturi? Juk aplink Kauno miestą tiek pristatyta pilių pilaičių?

„Mes dirbame su žmonėmis, kurie nestato pilių“, - atsako V.Žagarienė.

O socialinės rizikos šeimų skaičius, nesvarbu, kad žmonės emigruoja, išlieka maždaug stabilus. Vieni iš rajono išvažiuoja, o kiti atvažiuoja.

Kiekvienam darbuotojui - 40 funkcijų

Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė iš pradžių net nenorėjo kalbėtis: „Nereikia, nenoriu. Ir taip per akis problemų. Skyriuje, įskaitant ir mane, tik 8 darbuotojos. Darbo krūvis žiaurus. Kiekviena mūsų skyriaus darbuotoja atsakinga daugiau nei už 3000 vaikų teises. Reikia vaikščioti ir į ištuokų, tėvų teisių apribojimo bei į kitokias bylas, kad apsaugotum vaiko interesus. Dabar populiaru dalytis turtą ir dalytis vaikais kaip daiktais. Pastebiu, kad vaikų, turto dalybos kaskart tampa vis sunkesnės. Atrodo, kuo žmonės geriau gyvena, tuo turėtų būti ramesni. Bet taip nėra. Pastebiu, kad kuo labiau žmonės paveikti turto, tuo didesnis būna asmeninių ambicijų karas. O mes, vaiko teisių tarnyba, turime visada būti visur. Ar vaiką paima - visur turime eiti pirmi. Iš tikrųjų daug kas deklaruoja vaiko teises, bet mes, specialistai, negalime atlikti savo darbo iki galo. Įsipina tam tikros jėgos, politikai ima kištis. O ir visuomenė neatskiria. Sako, kur žiūrėjo vaiko teisės. Visuomenė painioja funkcijas. Su socialinės rizikos šeimomis dirba socialiniai darbuotojai. Kiekvienam socialiniam darbuotojui tenka apie 20 socialinės rizikos šeimų. O mes, vaiko teisės, pagal nustatytą reglamentą atsakome daugiau nei už 40 funkcijų. Įsivaizduojate? Vienas žmogus savo teritorijoje atsako už 40 funkcijų“.

Tikrai sunku įsivaizduoti. Tai tas pats, jei žmogui lieptų vienu metu siūti sijoną, batus, velti skrybėlę ir dar šokinėti parašiutu.

„Kai atsiverti Civilinį kodeksą, tai viskas jame, kas susiję su vaiku, yra susiję ir su mūsų skyriumi. Tačiau teisės aktai taip surašyti, kad jie aiškinami, kaip kam patogiau. Atsiranda skylių, kurias galima visaip interpretuoti. Toks darbas. Bet mes vadovaujamės teisės aktais ir žmogiška patirtimi“, - sako J.Dabašinskienė.