Bus besidžiaugiančių Vytenio Povilo Andriukaičio "tremtimi" į Briuselį

Vos stojęs vadovauti šalies sveikatos apsaugos sistemai Vytenis Andriukaitis savo kalbomis sukėlė dideles viltis, kad ši svarbi sritis sulauks teigiamų permainų. Mat šis sveikatos apsaugos ministras tuoj po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo kuriant Sveikatos sistemos teisinį pagrindą, kai Konstitucijoje buvo įtvirtinta mokesčių mokėtojų teisė į nemokamą gydymą, o Nacionalinė sveikatos koncepcija, jos teisinė bazė suteikė galimybę lygiai su valstybinėmis gydymo įstaigomis veikti ir privačioms.

Vytenis Andriukaitis už nuopelnus kuriant šalies sveikatos apsaugos sistemą yra pelnęs valstybinį apdovanojimą.

Tačiau paskirtas sveikatos apsaugos ministru šoko naikinti to, ką pats kūrė prieš dvidešimt metų – pareiškė, kad po nepriklausomybės atkūrimo vykdyta sveikatos apsaugos reforma iš dalies antikonstitucinė, nes negarantuoja nemokamo gydymo. Jis pažadėjo, kad finansavimą už suteiktas paslaugas galės gauti tik valstybės ir savivaldybių įstaigos, o privačios – ne.

Oponentai tikino, kad siekiama grįžti į sovietmečio liaudies sveikatos komisaro Nikolajaus Semaškos centralizuotos valstybinės sveikatos sistemą.

Privačių medicinos įstaigų vadovai įžvelgė diskriminavimą, o pacientuus vienijančių organizacijų atstovai tikino, kad mokesčių mokėtojai turi teisę rinktis kur gydytis. Tokios kalbos sukėlė V. Andriukaičio nepasitenkinimą. Daugiau nei 30 pacientų organizacijų vienijančios tarybos atstovai išbraukti iš Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos, Ligų ir kompensuojamųjų vaistų komisijos.

„Jo iniciatyva buvo įsteigtas Pacientų forumas – na, tiesiog jam palankių žmonių organizacijų susivienijimas. Praktiškai jis per tą laikotarpį tik supriešino pacientus su medikais, privačių įstaigų medikus su valstybinėm įstaigom, įkūrė kažkokius savus ratelius, kurie jį palaikė. Mėgo, kad jį tik liaupsintų. Tų, kurie turėjo kitokią nuomonę apie realią situaciją, nuomonė nebuvo išgrista“, – sako Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Ginčą dėl sveikatos apsaugos finansavimo numalšino Konstitucinis Teismas, išaiškinęs, kad valstybė turi finansuoti tik gyvybiškai svarbias gydymo paslaugas, o jas gali teikti valstybinės ir privačios įstaigos.

Tačiau ministras viešai pažėrė neva medikus kompromituojančių faktų, pažadėjo „išbuožinti“ dirbančius keliose vietose. Esą valstybinėse ir privačiose įstaigose dirbantys gali dalyvauti neteisėtose valstybės „pinigų nutekėjimo“ schemose į privačias rankas.

Galiausiai V. Andriukaitis pagrasino kartu su teisėsaugos institucijomis pradėti „baltųjų chalatų“ akciją. „Juodajame sąraše“ atsidūrė penktadalis gydytojų. Už sveikatos apsaugą atsakingo parlamentinio komiteto vadovė sako, kad tokie veiksmai menkina pasitikėjimą medikais.

„Jei vieną dieną rėkiama, kad čia jie visi vagys, kitą dieną rėkiama, kad visi kyšininkai, trečią, kad paslaugų nesuteikia, kaip jaustis žmonėms, pacientams, kurie moka mokesčius ir nori gauti tinkamą paslaugą. Jie nori tikėti gydytoju“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė mikutienė.

Sveikatos apsaugos ministras piestu stojo prieš Nacionalinio vėžio instituto steigimą, pavaldų Švietimo ir mokslo ministerijai.

„Vyriausybės programoje labai aiškiai pasakyta, kad Nacionalinis vėžio institutas turi būti integruotas į universitetų ir sveikatos apsaugos sistemos struktūrą kartu su universiteto klinikomis“, – sausį sakė tuometis ministras V. Andriukaitis.

Liepos pradžioje vyriausybė nebepaisė V. Andriukaičio prieštaravimų, nusprendė vykdyti įstatymą, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pertvarkytas į Nacionalinį vėžio institutą su klinikomis, jo savininko teisės perduotos Švietimo ir mokslo ministerijai.

V. Andriukaitis turėjo atšaukti ir onkologinius ligonius labiausiai palietusį įsakymą, kuriuo nurodė skausmų kamuojamiems nepagydomiems ligoniams paliatyvią pagalbą stacionare teikti ne ilgiau kaip 60 dienų. Prieš tokį nežmonišką įsakymą stoję medikai klausė: kur jiems siųsti ligonį, jei šis per du mėnesius nespės numirti.

Ministras pakeitė neurochirurgijos paslaugų teikimo tvarką: būtinoji pagalba teikiama visuose neurochirurgijos skyriuose, tačiau planinės operacijos – tik Kaune. Seimo komiteto pirmininkė sako, kad ministro įsakymą gali revizuoti arba panaikinti tik Vyriausybė.

„Komitetas gavo labai daug skundų, įvairios institucijos gavo labai daug skundų, jau net ir protestų, ne tik raštų. Visa neurochirurgijos bendruomenė yra supriešinta“, – sako D. Mikutienė.

Paskeelbta, kad atpigs vaistai, bus sutaupyta apie 45 mln litų, tačiau ligoniai skundžiasi, kad sumažėjo priemokos tik patiems prasčiausiems vaistams, o moderniems gerokai padidėjo.

„Pirmą kartą istorijoje atsirado priemokos net už gyvybiškai svarbų vaistą insuliną. Žmonės pradėjo su nerimu kreiptis į mus. Ministras pažadėjo, kad šitas klausimas bus išspręstas, kad nebus tų priemokų iki birželio mėnesio, tačiau jau liepos vidurys, ir tos priemokos yra likusios“, – sako V. Augustinienė.

Teigiama, kad primokėti tenka sergantiems kai kuriomis vėžio formomis, širdies bei kraujagyslių ligomis. Kainyną patvirtinęs ministras skelbė, kad sumažinus bazines kainas, vaistai atpigs.

„Toks supratimas, kad jeigu vaistas brangesnis, tai geresnis. Ir tas supratimas yra palaikomas. Toks supratimas yra naudingas bizniui“, – gegužės pabaigoje sakė V. Andriukaitis.

Andriukaičiui kritikos negaili jam interpeliaciją surengusi opozicija. Kalbama, kad daug žadėjęs politikas tik konstatavo sveikatos apsaugos sistemos trūkumus, tačiau pats kalnų nenuvertė.

„Keisčiausia, kad ministras, kuris kovojo su didelėm algom, kad, neva, kažkas per daug uždirba – pats susigundė ir, galėčiau pasakyti, kad išdavė visuomenę, nes ji jam suteikė didžiulį pasitikėjimą. Žiūrėkit, kokie reitingai: yra trečias, ketvirtas žmogus valstybėje. Galima vertinti, kad išdavė ir pats išvažiuoja į Briuselį susigundęs dideliu atlyginimu. Dabar jo atlyginimas bus 72 tūkst litų per mėnesį, neįskaitant kanceliarinių ir kitokių išlaidų“, – sako Konservatorių šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministras Antanas Matulas.

Seimo kuluaruose kalbama, kad valdančiųjų ir Prezidentės susitarimas V. Andriukaitį deleguoti į Europos komisarus gali būti siejamas su noru ištremti jį kuo toliau nuo Lietuvos. Esą V. Andriukaitis neparankus partijos bičiuliams, nes per Prezidento rinkimus nuožmiai kritikavo socialdemokratų sprendimą kelti ne premjero Algirdo Butkevičiaus, o Zigmanto Balčyčio kandidatūrą ir kad pastarasis vienu metu siekia dviejų postų – prezidento ir europarlamentaro.

Spėliojama, kad dėl viešai žarstomos kritikos staiga šoktelėjo V. Andriukaičio reitingai. Socialdemokratų vedlys tokias kalbas vadina gandais. Anot A. Butkevičiaus, V. Andriukaičiui nėra lygaus kandidato. Jis, buvo Konvento narys kuriant Europos konstituciją, Sveikatos apsaugos ministras puikiai pasirodė per pirmininkavimą ES Tarybai.

„Jei V. Andriukaitis nebūtų norėjęs eiti į komisarus, tai tik būtų pasakęs, kad nenoriu, niekas nebūtų jo siūlęs“, – sako premjeras A. Butkevičius.

Pats kandidatas į eurokomisarus tikina, kad yra pajėgus dirbti ne vienoje srityje. 62 metų V. Andriukaičiui tai gal būt paskutinis paskyrimas į aukštas politines pareigas.