Biudžetą lopys sirgalių pinigais

Jau pranešta, jog galo su galu nesuduriantiems, bet darbo dar nepraradusiems Lietuvos gyventojams valdžia ruošia naują akibrokštą - atimti teisę gauti nedarbingumo išmokas pirmas tris sirgimo dienas.

Pagal Vyriausybės parengtą projektą, ketvirtą ir penktą sirgimo dienas
apmokėtų darbdavys, o nuo šeštosios - "Sodra". Iki šiol darbdavys mokėjo už pirmas dvi dienas, o už visas kitas - "Sodra". Ligos pašalpą žadama išlaikyti tokio pat dydžio - 85 proc. darbo užmokesčio.

Tikimasi, kad tokiu būdu bus užkirstas kelias žmonėms sukčiauti - pasiimti nedarbingumo lapelį gresiant atleidimui iš darbo, nemokamoms atostogoms ar pan. Be to, tai esą sutaupytų valstybei apie 175 mln. Lt. Galutinį žodį ketvirtadienį turi tarti Seimas ir prezidentas.

Ar išties pacientai simuliuoja ligas, kad tik gautų nedarbingumo lapelį? UAB "Mano šeimos gydytojas" direktorius Darius Balčiūnas "Vakarų ekspresui" sakė pastebėjęs, jog tokių žmonių, pradėjusių daugiau skųstis, pastaruoju metu išties pasitaiko. Daugiau pradėjo kreiptis sergantieji lėtinėmis ligomis - dėl paūmėjimų. Tai esą susiję su darbo netekimu ar kokių normų darbe sumažinimu.

Tačiau tai nėra bendra tendencija. Tad kodėl dėl keleto piktnaudžiaujančių turėtų kentėti visi, net ir tie, kurie apskritai į gydytojus retai kreipiasi?

"Kita vertus, žmonės yra skirtingi, - svarstė D. Balčiūnas. - Juk vienam sloga - didžiulė tragedija, kitam - natūrali žiemos periodo liga, nesukelianti didelių sutrikimų. Juk nėra reglamentuota, kad dėl slogos, pavyzdžiui, negalima duoti biuletenio. Jei sloguoja, čiaudi, bet nekarščiuoja, mokytojas - jis gali užkrėsti daug mokinių, o štai stalius gali dirbti ir sloguodamas."

Siūlo diferencijuoti

"Skaudu pasidarė išgirdus apie šį siūlymą, - sakė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė. - Skaudu už tuos žmones, kurie daugybę metų sąžiningai dirba, moka mokesčius, kurie viską daro teisingai. Šitie žmonės mažiausiai apsaugoti, neturi valstybėje jokių garantijų."

Sprendimas neapmokėti pirmų trijų ligos dienų, B. Jankuvienės manymu, skaudžiausiai atsilieps tiems, kuriuos užklups sunki liga, rimta trauma, infarktas, kuriems biuletenis bus išrašytas po operacijos. Tiems, kurie bando pasimuliuoti, apgauti gydytoją, imti biuletenį apsimokės mažiau.

Todėl ji siūlytų prieš priimant sprendimą gerai apgalvoti ir bent jau ligas, dėl kurių išduodamas nedarbingumo lapelis, diferencijuoti: trumpalaikių nesunkių sutrikimų atvejais nemokėti už tas dienas, o sunkesnių, neišvengiamų - mokėti.

"Trumpalaikės ligos atveju didelio nuostolio žmogui šis sprendimas neatneštų, o sunkiems ligoniams jis atsilieptų skaudžiau", - sakė ji.

Medikai nesiima prognozuoti, ar priėmus sprendimą padaugės žmonių, net savo ar vaiko ligos atveju einančių į darbą. Nesunkios, pavyzdžiui, peršalimo, ligos atveju biuletenis išduodamas vidutiniškai savaitei. Jei liga komplikuojasi ar žmogus turi mažesnę motyvaciją pasveikti - kartais reikia ilgesnio laiko.

"Katastrofos nesukeltų"

Valdemaras ANUŽIS, "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas

Bet koks veiksmas visada turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Tačiau reikia įvertinti rizikas - kuri didesnė, apgalvoti, kaip apmokėti tas sąskaitas, kurios yra pirmaeilės. Ar geriau būtų pritrūkti pinigų išmokėti tiems žmonėms, kurie serga rimtai ir todėl ilgai?..

Manau, trys dienos katastrofos nesukeltų. Tai pasirinkimo klausimas, kaip ir dėl procentų mažinimo į privačius fondus. Ar patenkinti teisėtus lūkesčius pensijas gauti šiandien, ar kitų teisę gauti didesnes pensijas ateityje? Ir vieni, ir kiti lūkesčiai yra teisėti. Svarbesni, manau, lūkesčiai tų, kurie išmokas ir pensijas gauna šiandien.

Manau, didžiausia klaida būtų nieko nedaryti. Juk tokie sprendimai priimami ne iš gero gyvenimo. Lietuvoje teisinė bazė, nedarbingumo apmokėjimo tvarka yra gana liberali, daugeliu atveju palankesnė nei kitose šalyse.

Ar padaugėjo nedarbingumo lapelių? Toks didėjimas priklauso nuo sezoniškumo ir daugelio kitų faktorių. Net nedarbas sukelia stresą ir gali sukelti ligas. Bet norint teigti, kad padaugėjo dėl to, reikia turėti surinkus daug medžiagos. Bet matome, kaip ženkliai daugėja nemokamų atostogų, mažėja dirbančių, įmokų skaičius ir dėl to - "Sodros" pajamos. Kyla grėsmė "Sodros" išmokoms. Todėl Vyriausybė priversta ieškoti galimybių.

Mus labiau domina ilgai trunkantys biuleteniai, nes tai gresia didelėmis išmokomis. Yra dėsningumas: apie 50 proc. "sergančiųjų" iškvietus į gydytojų konsultacinę komisiją nedarbingumo lapeliai yra nutraukiami. Na, ir galvokit, kodėl...

Reikia viską vertinti blaiviai. Valstybės biudžetas - kaip ir šeimos biudžetas. Jei šeima neturi pinigų, turi apkarpyti savo išlaidas. Jei kiekvienas - švietimas, sveikatos apsauga, krašto apsauga - atsistos į tokią pozą: "Ką norit, tik ne mane", kuo tai baigsis? Drįstu teigti, kad rezervų yra ir sveikatos apsaugos sistemoje. Ir didelių.

Genovaitė PRIVEDIENĖ