Birželio 3-ioji - Sąjūdžio diena, Tėvo diena.
Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 dieną. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės. Sąjūdis paskatino Lietuvą atgimti bei 1990 m. kovo 11-ąją paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.
Birželio trečioji, sekmadienis - 155-oji metų diena (paskutinė 22-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 211 dienų.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Dovilė, Kletas, Karolis, Karolina, Klotilda, Tamara, Tautkanta, Tautkantas, Tautkantė, Tautmantas, Tautmantė, Tilda;
rytoj: Dausprungas, Deimena, Kornelijus, Rūta, Vincentas (Vincė);
poryt: Elvyra, Kantalgas, Kantalgė, Kantas, Kantautas, Kantautė, Kantenis, Kantė, Marcė, Namkantas, Namkantė, Namkinta, Namkintas, Namkintė.
Dangaus kūnai
Saulė šiandien teka 4.47, leidžiasi 21.47. Dienos ilgumas - 17.00.
Paskutiniąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 20.46, leidžiasi 3.49.
Saulė Dvynių ženkle.
Protingos mintys
"Atsakingumo jausmas žmogų iškelia aukščiau jo paties" (O. Salazaras).
Lietuva birželio 3-iąją
1926 m. gimė alpinistas, sportinio alpinizmo Lietuvoje iniciatorius Gediminas Akstinas. Alpinistas žuvo kopdamas į Dychtau viršūnę Kaukaze 1959 metais.
1944 m. naciai sudegino Pirčiupio kaimą ir 119 jo gyventojų.
1988 m. Vilniuje suburta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
1991 m. Rumšiškėse vyko pirmasis Lietuvos oro balionų čempionatas.
1997 m. popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu Prezidentas Algirdas Brazauskas kartu su Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos ir Ukrainos vadovais dalyvavo Lenkijos Gniezno mieste popiežiaus aukotose mišiose, skirtose šv. Adalberto Vaitiekaus 1000-osioms mirties metinėms.
1999 m. Vilniuje atidaryta pirmoji Baltijos šalyse margarino gamykla.
2000 m. Šiauliuose per kaimo muzikantų ir kapelijų festivalį "Ant rubežiaus" pasiektas naujas Lietuvos rekordas - vaišių stalų ilgis siekė 159 metrus ir 80 centimetrų.
2010 m. Seimas ratifikavo 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje pasirašytą sutartį dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinio režimo.
2011 m. eidamas 92-uosius metus mirė iškilus visuomenės veikėjas, Vilniaus krašto istorijos ir kultūros puoselėtojas, publicistas Izidorius Šimelionis.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausius pasaulio istorijoje birželio 3-iosios įvykius, pagal "Reuters" ir ITAR-TASS pranešimus, primena Lietuvos naujienų agentūra ELTA:
1657 m. mirė anglų medikas Viljamas Harvis (William Harvey). Jis nustatė, kad kraujas teka kraujagyslėmis, o širdis veikia kaip siurblys.
1726 m. gimė Džeimsas Hatonas (James Hutton), škotų geologas ir vienas iš šiuolaikinės geologijos pradininkų, parašęs veikalą "Žemės teorija".
1769 m. kapitonas Džeimsas Kukas (James Cook), metus keliavęs aplink Žemę, stebėjo, kaip Venera kirto Saulės diską - pamatyti šį gamtos reiškinį buvo pagrindinis jo kelionės tikslas.
1808 m. gimė būsimasis konfederatų prezidentas per Amerikos pilietinį karą Džefersonas Deivisas (Jefferson Davis). Po karo jis buvo įkalintas dvejiems metams.
1818 m. Indijoje baigėsi paskutinis iš vadinamųjų Maratos karų tarp britų ir Maratos konfederacijos. Per šiuos karus britams pavyko užsitikrinti viešpatavimą Indijoje.
1843 m. gimė Danijos karalius 1906-1912 metais Frydrichas VIII.
1865 m. gimė Anglijos karalius Jurgis V, valdęs nuo 1910-ųjų iki pat savo mirties 1936 metais.
1875 m. mirė prancūzų kompozitorius Žoržas Bizė (Georges Bizet). Tais pačiais metais pirmą kartą pastatyta jo opera "Karmen" sukėlė skandalą, tačiau vėliau tapo vienu populiariausių operos kūrinių.
1899 m. mirė dirigentas ir valsų kompozitorius austras Johanas Štrausas jaunesnysis (Johann Strauss Jr.).
1924 m. mirė rašytojas Francas Kafka (Franz Kafka). Jo kūriniai "Procesas", "Metamorfozė" ir kt. darė milžinišką įtaką moderniesiems rašytojams.
1926 m. gimė JAV poetas ir vienas pagrindinių bytnikų judėjimo atstovų Alenas Ginsbergas (Allen Ginsberg). Geriausiuose rinkiniuose "Staugimas ir kiti eilėraščiai", "Tuščias veidrodis", "Malda už mirusiuosius ir kiti eilėraščiai" jis maištavo prieš kapitalistinės visuomenės neigiamus bruožus.
1933 m. gimė Bolivijos karinės chuntos narys ir šalies prezidentas 1981-1982 metais Selsas Torelijas Vilja (Celso Torrelio Villa).
1937 m. Vindzoro hercogas, buvęs Didžiosios Britanijos karalius Eduardas VIII, Prancūzijoje vedė Volis Simpson (Wallis Simpson), dėl kurios jis prieš pusmetį atsisakė sosto.
1950 m. Himalajų Anapurnos viršukalnę pirmą kartą palietė žmogaus koja - įkopti į šį kalną pirmiems pavyko prancūzų alpinistams.
1963 m. mirė pažangiomis pažiūromis garsėjęs popiežius Jonas XVIII.
1965 m. majoras Eduardas Vaitas (Edward White) tapo pirmuoju JAV astronautu, išėjusiu į atvirą kosmosą.
1973 m. Paryžiaus aviacijos parodoje sudužus Sovietų Sąjungos viršgarsiniam lėktuvui "Tu-144" žuvo 15 žmonių.
1977 m. mirė italų kino režisierius, neorealizmo pradininkas Robertas Roselinis (Roberto Rossellini).
1989 m. sulaukęs 86 metų amžiaus mirė dvasinis Irano lyderis ajatola Ruholahas Chomeinis (Ruhollah Khomeini).
1989 m. Sibire sprogus dujotiekiui, kai pro šalį važiavo du keleiviniai traukiniai, žuvo 575 žmonės ir daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
1992 m. Rio de Žaneire prasidėjo didžiausias visų laikų aplinkos apsaugos problematikai skirtas viršūnių susitikimas - jame dalyvavo 178 valstybių atstovai.
1995 m. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos gynybos ministrai sutarė suformuoti greitojo reagavimo pajėgas, kurios nuo Bosnijos serbų išpuolių apsaugotų Jungtinių Tautų taikdarius.
2002 m. minint Samoa nepriklausomybę Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helen Klark (Helen Clark) atsiprašė Samoa gyventojų už praėjusio šimtmečio pradžioje buvusį žiaurų elgesį su salos gyventojais - Naujajai Zelandijai valdant Samoa žuvo tūkstančiai žmonių.
2006 m. Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę atėjo galas Serbijos ir Juodkalnijos valstybei.
Rašyti komentarą